Jusliniai tyrimai

ĮVADAS

Juslės yra gamtinis evoliucijos padarinys, atsiradęs prisitaikymo, o ne pažinimo tikslu. Jau senovėje viena iš pagrindinių žmonijos egzistavimo sąlygų buvo maisto rinkimas ir medžioklė. Norint gyventi, reikia maitintis, organizmo vystymąsi lemia kitos gyvybės formos naikinimas, išgyventi jis gali tik tada, jeigu sugeba pasiekti, išgauti, užvaldyti maistą bei jo atsargas. Tai būdinga visoms gyvybės formoms, neišskiriant žmogaus.

Juslinių tyrimų istorija

Istoriškai jusliniai tyrimai atsirado jau tais laikas kai žmogus pradėjo vertinti – blogas ar geras maistas, vanduo ir kt., kas galėtų būti vartojama ar naudojama. Taip pat buvo pradėta gilintis į tai kad žmonės renkasi skaniausia, mėgstamiausia maistą, tai taip iškilo klausimas kokių gi savybių turėtų turėti tas mėgstamiausias maistas. Ieškant atsakymas, prasidėjo vartotojų pomėgių tyrimai, kurie skatino ieškoti tikslesnio maisto savybių įvertinimo ir įvardijimo. Tokiu būdu buvo pradėti juslinio testavimo moksliniai tyrimai. Juslinė analizė, kaip modernus metodas, oficialiai pripažintas 1940m. Jo metodologija pradėta standartizuoti, pirmieji ISO ( Tarptautinė standartizacijos organizacija) standartai išleisti 1977m.

Kas tai yra jusliniai tyrimai?

Jusliniai tyrimai arba juslinė analizė – tai maisto ar kitų gaminių juslinių savybių (išvaizdos, kvapo, skonio ir tekstūros) tyrimai žmogaus jutimo (regos, skonio, uoslės, lietimo ir klausos) organais. Tai yra vienas seniausių tyrimo būdų, kuris dėl paprastumo. spartumo bei tikslumo nepraranda savo reikšmės ir dabartiniu metu. Skirtingai nuo fizikinės, cheminės ar mikrobiologinės analizė, juslinėje analizėje nenaudojami jokie prietaisai ir reagentai. Matavimo priemonę šiuo atveju yra žmogaus jutimo organai, todėl juslinės analizės duomenų tikslumas priklauso nuo tyrimo metodikos sudarymo, kruopštaus vertintojų, atliekančių juslinius tyrimus, parinkimo ir paties juslinių tyrimų organizatoriaus kompetencijos.

Pagrindiniai juslinės analizės metodai yra: juslinės aprašomosios analizės metodai (taikomi, kai reikia apibūdinti produkto juslines savybes); juslinių savybių skirtumo metodai (taikomi, kai reikia nustatyti ar vertinami produktai skiriasi ar yra panašūs savo bendrąją jusline kokybe, atskiromis savybėmis, arba kai reikia įvertinti tų skirtumų pobūdį ar intensyvumą); statistikos metodai (jų taikymas leidžia palyginti tarpusavyje atskirų produktų panašumus ir skirtumus bei gautus rezultatus pateikti grafiškai, pavyzdžiui sudaryti produktų profilį); pieno ir pieno produktų juslinis vertinimas balais