Lytis ir sveikata

Buvimas vyru ar moterimi susijęs su mūsų įgimta, biologine fizinio kūno lytimi. Tačiau vyriškumo ir moteriškumo prigimtį, kaip ir daugelį kitų sociologus dominančių dalykų, nelengva klasifikuoti. Socialinės lyties identiteto sampratos, taip pat seksualinės nuostatos bei su jomis susiję polinkiai susiklosto ankstyvojoje vaikystėje. Taigi, suaugusiems visa tai atrodo jau savaime suprantama. Socialinė lytis ženklina visus mūsų būties aspektus, fiziologinės bei elgsenos normomis (Giddens, 2001). Lytis pagal „Global Health 50/50“ apibrėžimą reiškia socialiai sukonstruotas normas, kurios nustato ir lemia visų žmonių vaidmenis, santykius ir pozicinę galią per visą jų gyvenimą. Šis terminas apima supratimą, kad daugelyje žmonių egzistuoja vyriškumo ar moteriškumo bruožai ir jie išreiškiami skirtingais laipsniais. Lytis yra toks pat svarbus kintamasis kaip biologinė lytis žmogaus sveikatoje ir daro įtaką bendruomenių, gydytojų ir pacientų elgesiui.

Lytis ir gyvenimo trukmė. Beveik kiekvienoje pasaulio šalyje moterims būdinga ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė. Kartu moterys, ypač vėlesniaisiais gyvenimo metais, kenčia nuo ligų dažniau negu vyrai. Joms labiau būdinga prašyti medicinos priežiūros ir dažniau pranešama apie savo ligas. Industrinėse šalyse moterys du kartus dažniau negu vyrai skundžiasi nuovargiu ir depresija. Bendras stiprios ekonomikos pasaulio moterų sveikatos vaizdas atskleidžia, kad moterys gyvena ilgiau už vyrus, tačiau yra ligotesnės, būna mažiau darbingos[1] (žr. 1 priedą).

Lytis ir ligos. Lyties vaidmuo atspindi vyrams ir moterims visuomenėje taikomas elgesio normas, kurios daro įtaką kasdieniams individų veiksmams, lūkesčiams ir patirtims, įskaitant dietą, suvokiamą stresą, rūkymą, fizinį aktyvumą, ir daro įtaką sveikatai bei polinkiui į ligas. Su lytimi susijusių savybių pasiskirstymas vyrų ir moterų populiacijose gali paveikti sveikatą kitaip nei biologinė lytis. Šios lyčių struktūros kartu lemia sveikatos priežiūros prieinamumą, pagalbos ieškantį elgesį ir individualų sveikatos priežiūros sistemos naudojimą. Suvokimas kaip vyras ar moteris priima skirtingus atsakymus iš gydytojų, kurie gali diagnozuoti ir pasiūlyti intervencijas. Lytis iš esmės lemia prevencinių priemonių naudojimą ir invazinių terapijos strategijų nukreipimą ar priėmimą. Liga daro įtaką elgesiui (pvz., agresyvesniems ar rūpestingesniems fenotipams). Mirties priežastys bei ligų apraiškos rodo tam tikrus vyrų ir moterų skirtumus. Širdies ligos dažniausia žudo tiek vyrus, tiek moteris, tačiau vyrai dažniau miršta dėl nelaimingų atsitikimų bei smurto, taip pat lengviau tampa priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio. Apskritai, vyrams būdinga rečiau sirgti, bet juos kamuoja ligos, pavojingesnės gyvybei[2] (žr. 2 priedą). Darbingo amžiaus vyrai patiria du kartus didesnį mirtingumo rodiklį nei darbingo amžiaus moterys. Tam yra lyčių aspektas: blogas gyvenimo būdas ir neišvengiami rizikos veiksniai lemia pusę ankstyvos vyrų mirties. Vyrai, gyvenantys prastesnėmis

[1] Interneto prieiga: https://sveikstat.hi.lt/reports.aspx?param=msa, žiūrėta 2020-11-03

[2] Interneto prieiga: https://sveikstat.hi.lt/reports.aspx?param=msa žiūrėta 2020-11-03