Teisinės atsakomybės rūšys

Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.
Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.: atsakomybė už savo vaikų ateitį.
Retrospektyvinė - tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y. atsakomybė už padarytą nusikaltimą.
Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi ir apsisaugoti, žmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių, smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybės kūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus, jeigu jie prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms.
Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldė į atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti visuomenės tarpusavio santykius,valstybė sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytis visi visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir įtvirtindama norminiais aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą formas - šios atsakomybės formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienų teisinės atsakomybės formų.
Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybė už jų nesilaikymą. Atsakomybė suvaržo žmogaus laisvę,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.
Mūsų laikais atsakomybė atlieka tokį pat vaidmenį. Jos tikslas saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų,pataisyti ir perauklėti teisės pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.
Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moralinė pareiga, o už jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenės narys turi suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogaus veiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemonės.
Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo galimybės nėra neribotos, kadangi egzistuoja visuotinai pripažintos moralinės ir teisinės žmogaus laisvo elgesio ribos.
Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisvė pripažįstama tiek,kiek ji neriboja kitų asmenų pasirinkimo laisvės. Tai yra įgyvendinant savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitų asmenų teisių.
Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moralinė pareiga, tai ir teisinė pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė atsakomybė.