Gerovės ekonomikos teorijos ir socialinė mokykla

Temos aktualumas. Gerovės ekonomika yra svarbi visame Pasaulyje. Gerovės ekonomikos teorijos supratimas yra labai platus ir daug ką apima. Yra nemažai teoretikų ir kiekvienas iš jų turi savo teoriją. Nors teorijų yra panašių, bet yra ir skirtingų. Kiekvienas iš jų norėjo aprašyti ir pasiūlyti tai kas yra gerai žmonėms, ką turi daryti valstybe, kad žmonės galėtu gyventi gerai. Aišku, kad žmonių gerovė priklauso nuo geros ekonomikos valstybėje, nuo jos aukšto lygio.
XX a. pradžioje, pasikeitus socialinėms-ekonominėms sąlygoms, Kembridžo mokyklos atstovai toliau plėtojo ir tikslino A. Maršalo neoklasikinę ekonomikos teoriją. Tarp jo pasekėjų žymiausią vietą užima Artūras Cecilis Pigou (1877–1959 m). Pagrindinis jo mokslinio tyrimo darbas – gerovės ekonomikos teorija. Kalbant apie gerovės teoriją būtina paminėti ir Henriką Sidgwick’ą (1838–1900 m.), stovėjusį šios teorijos ištakose. Būtent jam už daugelį idėjų buvo dėkingas A. C. Pigou.
XX a. dėl jaunosios istorinės mokyklos įtakos, Vokietijoje susiklostė nauja mokslinė kryptis, gavusi socialinės mokyklos pavadinimą. Svarbus socialinės mokyklos metodologijos bruožas – ekonominių dėsnių neigimas. Šios krypties šalininkai manė, kad egzistuoja du visiškai skirtingi pasauliai – gamtos pasaulis, kur veikia objektyvūs dėsniai, ir žmogaus dvasinis pasaulis. Pastarasis buvo nagrinėjamas kaip sritis, kur viešpatauja laisva žmogaus valia, žmogus viską kuria pagal savo norus, turėdamas vienokius ar kitokius įsitikinimus, tikslus ir panašiai Socialiniai dėsniai – tai žmogaus motyvų dėsniai.
Tikslas ir uždaviniai :
1. Apžvelgti A. C. Pigou ir H. Sidgwicko biografiją;
2. Išanalizuoti gerovės ekonomikos teorija;
3. Išanalizuoti socialinės mokyklos atsiradimo priežastis;
4. Išanalizuoti socialinės mokyklos atstovų teorijas.
Tyrimo objektas gerovės ekonomikos teorija ir socialinė mokykla.
Tyrimo metodai: literatūros analizė pagal Čiegį (8.1, 8.2)
Darbo atsiribojimai: šiame darbe neapaminėta ,,Gerovės ekonomikos teorijos‘‘ dalių santraukos, A. C. Pigou kiekybinės pinigų teorijos bei ekonominės politikos tyrimas, H. Sidgwicko samprotavimai apie privačią nuosavybę bei apie maržinalistų individualistinius modelius ir marksistinę politinę ekonomiją.