Priešmokyklinis ugdymas

Šiandieninėje ikimokyklinio ugdymo sampratoje vienas svarbiausių aspektų yra vaiko brandinimas mokyklai. Priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje ir bendrojoje programoje išryškėja mintis, kad vaikai mokyklai brandinami gali būti pasinaudojant įvairiais vaikų veiklos organizavimo būdais. Pedagogams palikta laisvė rinktis, ieškoti, derinti idėjas.
Kiekvienai pedagoginei sistemai yra būdingi pagrindiniai principai, t.y. vertybės, kuriomis ji vadovaujasi ir pakreipia ugdymą viena ar kita linkme. Priešmokyklinio amžiaus vaikų gyvenimas mišraus amžiaus grupėje natūralesnis, o veikla ir bendravimas įvairiapusiškesni, nei suvienodinto amžiaus grupėje. Mišraus amžiaus grupėje jaunesnieji vaikai turi galimybę stebėti vyresnėlių, t.y. priešmokyklinukų veiklą, o tai padeda vaikams įvertinti savo augimą, randasi motyvacija augti, būti vyresniu, tapti mokiniu. Priešmokyklinio amžiaus vaikai jaučiasi saugesni ir labiau pasitikintys, jei turi ilgalaikį ryšį su tuo pačiu pedagogu, o pedagogas gali vaiką giliai ir visapusiškai pažinti.
Uždaviniai:
1. Garantuoti vaikui saugius, džiugius ir kūrybiškus priešmokyklinius metus. Gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei.
2. Skatinti veikti, bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę, kultūrinę patirtį.
3. Sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje.
4. Ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdytis rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygai.