Pakartotinis atliekų naudojimas

Tarša pakeičia gyvosios gamtos pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų Pavyzdžiui: buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma.

Atliekos – labai aktuali tema, nes tai svarbi mums visiems aplinkos problema.Su jomis susiduriame kasdien. Mes visi gaminame atliekas, nors ne kiekvienas tai suvokiame. Dalis atliekų yra vertingos “ne ten padėtos žaliavos”, o žaliavų mūsų planetoje nėra per daug ir išmesti atliekas būtų netaupu. Kitose – esama nuodingų ir kenksmingų medžiagų, keliančių grėsmę aplinkai. Kai kuriuos didžiulius šiukšlynus jos paverčia ekologine uždelsto veikimo bomba. Vis dėlto pramoninėse valstybėse didelę įtaką daro patogumo siekimas ir nerūpestingumas: mes tapome išmetančia visuomene. Dėl mūsų elgsenos atsirado didžiulė šiukšlių lavina. Šiukšlių deginimo įrenginiai yra laikinas sprendimas. Geriausia išeitis – neleisti šiukšlėms atsirasti ar mažinti jų kiekį ir statyti būtinus įrenginius atliekoms išgabenti. Atliekos - tai bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas (gyventojas, įmonė arba organizacija) atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti. Buitinių, tame tarpe pavojingų atliekų, kiekis auga grėsmingais tempais visame pasaulyje.
Laikui bėgant atliekos tampa vis vertingesniu ištekliu. Atliekas, kurių tvarkymas reglamentuojamas (pakuočių atliekas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, biologiškai skaidomas atliekoms ir padangas), imama pakartotinai naudoti, perdirbti ir iš jų gaminti energiją. Biologiškai perdirbamas atliekas nukreipiant nuo sąvartynų ir vis daugiau atliekų perdirbant bei panaudojant prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.
Tačiau nepaisant šių sėkmingų procesų, atliekų tvarkymas vis dar tebėra problema. Atliekų kiekis ir toliau didėja. Apie 90 procentų visų atliekų patenka į mūsų šalyje patenka į sąvartynus, taip prarandant didelius kekius vertingų medžiagų bei energijos.
Netvarios atliekų susidarymo tendencijos kelia susirūpinimą, kadangi iš atliekų susidarymo galima spręsti apie aplinkosaugos požiūriu neveiksmingą išteklių naudojimą. Be to, emisijos į orą, vandenį ir dirvožemį, triukšmas ir kiti dėl atliekų tvarkymo atsirandantys veiksniai prisideda prie aplinkos problemų ir sąlygoja nereikalingas ekonomikos sąnaudas, kurių galima išvengti.