Sielos persikūnijimo temos analizė Edgaro Allano Poe novelėse

15 psl. / 3827 žod.

Ištrauka

Edgaras Allanas Poe (1809/01/19–1849/10/7) žymus amerikiečių poetas, novelistas, redaktorius ir literatūros kritikas. Jis laikomas Amerikos romantizmo judėjimo dalimi, detektyvinio žanro pradininku. Glaudžiai siejamas su mokslinės fantastikos žanru.
Edgaras Allanas Poe gimęs Virdžinijos valstijoje aktorių šeimoje vos dvejų metų tapo našlaičiu. Tuomet jis buvo įsūnytas Virdžinijos tabako pirklio Dž. Alano ir penkerių metų buvo išvežtas į Angliją. Paaugęs Allanas Poe buvo gabus mokinys, tačiau mokslų taip ir nebaigė. E. A. Poe dirbo žurnalisto, leidėjo, recenzento, kritiko darbus. 1827 m. išleido pirmąjį poezijos tomą. 1836 m. Edgaras vedė savo trylikametę pusseserę Virdžiniją Klem, kuri po dešimties metų mirė nuo džiovos. Tai smarkiai sukrėtė Poe. Rašydamas profesionalias recenzijas, straipsnius spaudai, kurdamas poeziją ir prozą, jis visąlaik skurdo ir neturėjo iš ko gydyti žmonos. E. A. Poe iš nevilties gėrė, kartais vartojo opijų. Jį nuolat persekiojo beprotybės baimė. Mirus žmonai, jis neteko dvasinės pusiausvyros. Nenormalių psichikos, proto būsenų tyrinėjimas, liguistos fantazijos eilėraščiuose ir ypač novelėse – ne tik Europos romantizmo, bet ir jo asmeninis patyrimas (Poe 2006, 446).
Poe, kaip romantikui, poetui ir novelistui, didelės įtakos turėjo F. Šlėgelio, J. G. Fichtės, Kolridžo filosofija, Europos romantikų: Bairono, Hofmano ir kitų kūryba. Jis dažnai skaitė navigacijos, astronomijos, fizikos, matematikos, medicinos ir kitų mokslų ar pseudomokslų knygas, sekė meno naujienas. Šio autoriaus literatūrinis palikimas – apie 70 novelių, prozinių pasakojimų, 50 eilėraščių, pluoštas teorinių ir kritinių straipsnių .
Kol dar buvo gyvas, Poe buvo labai prieštaringai vertinamas – vieni jį aršiai kritikavo, o kiti gailėjosi ir žavėjosi. Daugiausiai diskusijų sukeldavo ne jo kūryba, o gyvenimas: labai jauna žmona, alkoholizmas, opiumo rūkymas, ir kt. Ypač jis buvo smerkiamas amerikiečių ir atvirkščiai – mylimas ir garbinamas europiečių.
Kritikai ji vertino taip pat skirtingai. Katastrofiniai siužetai, niūrūs įvykiai, beviltiškumu persmelkta atmosfera ir tragiškos žmogaus sąmonės transformacijos apėmus siaubui ir praradus kontrolę, davė pagrindo kai kuriems neatsargiems ir negiliems kritikams Edgarą Allaną Poe pavadinti eskeipistu ir traktuoti jo kūrybą kaip apsireiškimą, egzistuojantį ne laike ir erdvėje (В. Ковалев 1984, 170).
Kiti kritikai jo kūryboje įžvelgė germanizmo ir už tai pasmerkė. Tam davė pagrindo Poe susirašinėjimas su vienu literatūrinio laikraščio redaktoriumi, kuriame buvo diskutuojama dėl jo pasakojimo „Ašerių namo žlugimas“. Būtent šiame kūrinyje buvo įžvelgtas germanizmas ir panašumai su Hofmano apsakymu „Majoratas“ (В. Ковалев 1984, 171).
Tačiau buvo ir tokių, kurie Poe kūryba žavėjosi ir laikė jį dvasios broliu. Charles Baudelaire į prancūzų kalbą išvertė nemažai Poe novelių. Baudelaire patraukė E. A. Poe kūrinių keistumas, groteskas, gyvenimo baimė ir gyvenimo ekstazė, niūrus koloritas, nesuvaldoma judėjimo energija, „absurdo logika – tai būdinga ir jo paties kūriniams. Apie šį Amerikos romantiką Baudelaire parašė straipsnį „Edgaras Po, jo gyvenimas ir kūriniai“, jį nuolat mini „Estetinėse retenybėse“, „Romantiniame mene“, laiškuose, dienoraščiuose. Bodlero dėka Poe įaugo į Europos kultūrą, o išgarsėjęs senajame žemyne „sugrįžo“ į Ameriką ir pagaliau buvo pripažintas ir tėvynainių .
Apie jo gyvenimą ir kūrybą rašė nemažai autorių, tačiau lietuvių kalba išleistų darbų nėra. Tai paskatino rašyti šį darbą ir paanalizuoti jo kūrybą pasirinktu aspektu.
Kitomis kalbomis apie Edgarą Allaną Poe buvo rašyta nemažai. 1891 metais I. H. Ingramas parašė knygą „Е. А. Рое, his life, letters and opinions“, kuri tapo gera medžiaga tolimesnėms šio rašytojo studijoms. Šiek tiek vėliau, 1903, Dž. Garisonas aprašė Edgaro Poe gyvenimą ir jo laiškus knygoje „Life and letters of E. A. Рое“. Rimta kritika apie Poe kūrybą buvo parašyta Danielio Hoffmano 1923 m. knygoje „Poe poe poe poe“. Prancūzų kalba šį rašytoją garsino ir apie jį rašė Šarlis Baudelaire, kuris laikė Poe savo dvasios broliu. Baudelaire yra parašęs nemažai straipsnių prancūzų kalba ir žymiausias jų yra „Edgaras Po, jo gyvenimas ir kūriniai“. Apie Edgarą Allaną Poe prancūzų kalba taip pat rašė ir E. Lovriera knygoje „Е. Рое, sa vie et son æuvre“, kuri buvo išleista 1904 metais. E. A. Poe labai domėjosi rusų poetas Konstantinas Balmontas, kuris ne tik vertė šio novelisto darbus, bet yra parašęs nemažai darbų apie Poe gyvenimą ir kūrybą. Jis yra vienas iš daugiausiai Poe kūryba besidominčių rusų autorių. Apie Poe kūrybą taip pat rašė V. Kovalevas, kuris 1984 metais išleido visą knygą, skirta Edagro Poe kūrybai – ji vadinasi Edgaras Allanas Poe“. Išsami ir įdomi yra A. M. Zverevo esė „Įkvėpta Edgaro Poe matematika“. Apie šį rašytoją rašė ir kiti rusų autoriai. Kitomis kalbomis taip pat yra nemažai studijų apie šį žymųjį novelistą, kurios čia nebuvo paminėtos. Tai rodo, kad medžiagos Poe kūrybos analizei yra nemažai, tačiau lietuvių kalba šis autorius nėra plačiai analizuotas.
Tai ir paskatino imtis rašyti darbą apie jo kūrybą, o tiksliau apie sielos persikūnijimą jo trijose novelėse „Mezengerstein“, „Morella“, Ligeia“ ir jose atsikleidžiančias problemas. Kiekviena novelė yra analizuojama sielos persikūnijimo aspektu ir pabaigoje aptariant visas noveles kartu.
Šio darbo tikslas paanalizuoti sielos persikūnijimo temą Edgaro Allano Poe novelėse.


Turinys

  • 1. Įvadas 2–4
  • 2. Edgaro Allano Poe novelistika5
  • 3. Sielų persikūnijimas novelėse „Mezengerstein“, „Morella“, „Ligeia“6
  • 3.1 „Mezengerstein“ 6–8
  • 3.2 „Morella“ 8–10
  • 3.3 „Ligeia“ 11–13
  • 4. Sielų persikūnijimo problematika13
  • 5. Išvados14
  • 6. Literatūros sąrašas15

Reziumė

Autorius
keturkampistrikampis
Tipas
Referatas
Dalykas
Literatūra
Kaina
€2.60
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 28, 2013
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
15 psl.

Susiję darbai