Žmogiškųjų išteklių vadybos sistemos auditas „X“ įmonėje

Dirbantys šalies gyventojai makroekonominiu lygiu gali būti įvardijami kaip žmogiškieji ištekliai. Visos šalies visuomenės išsilavinimo ir kvalifikacinio pasirengimo lygis, įvertinant ir visuomenės struktūrinį pasidalijimą į darbinio amžiaus, ir užimtuosius piliečius, bei išlaikytinius ir socialiai remtinus gyventojus, suformuoja potencialią gyventojų grupę, kuri vadinama žmonių darbo ištekliais.
Žmogiškųjų išteklių vadybos sąvoka buvo pradėta vartoti 1970 m. Įvairūs mokslininkai stengiasi kompleksiškai nagrinėti žmogaus vaidmenį organizacijoje, jo vertybes, kultūros aspektus. Pastaruoju metu ypač pabrėžiama globalios konkurencijos, integracijos įtaka darbo jėgos vystymuisi ir panaudojimo efektyvumui. Skiriamos dvi svarbios kryptys, arba personalo vadybos sudedamosios dalys: personalo organizavimas ir personalo valdymas (vadovavimas personalui).
Taigi personalo valdymas – tai praktinis darbas ir politika, kad vadovaujant verslui vadovas galėtų dirbti su žmonėmis susijusį darbą – priimti, apmokyti, įvertinti, atlyginti savo darbuotojams bei sudaryti jiems saugią ir teisingą darbo aplinką. Taip pat personalo valdymą galima suvokti kaip sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti efektyvų vadovų ir pavaldinių bendradarbiavimą, siekiant organizacijos tikslų.

Šio darbo tikslas: išanalizuoti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą UAB „X“ įmonėje, užsiimančioje baldų gamyba ir prekyba.

Darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
1. išnagrinėti personalo parinkimo sistemą įmonėje;
2. išnagrinėti personalo vertinimą;
3. apžvelgti kompetencijų modeliavimą ir lavinimą;
4. aptarti personalo atrankos procedūras.