Monopolizuotos rinkos suteikiamos galimybės ir apribojimai

Monopolija – rinkos struktūra, kai gamybos šakos apimtį kontroliuoja vienas pardavėjas arba jų grupė, priimanti suderintus sprendimus, kai nėra pakaitalų monopolininko gaminiui ir kai yra pasunkėjęs įėjimas į rinką, t.y. įėjimo kliūtys tokios didelės, kad naujoms firmoms neįmanoma patekti į rinką. Esant monopolijai viena ar kelios įmonės gali pasiekti didelius gamybos mastus. Tačiau monopolinių gamybos šakų kaštai gali būti didesni negu konkurencinių šakų. Monopolistai gali turėti tikslų, kurie prieštarauja kaštų minimizavimui. Kadangi monopolijos neturi konkurentų ir yra apsaugotos nuo konkurencinių jėgų, tai jos gali skirti mažiau dėmesio gamybos efektyvumo didinimui. [1, 100p.]
Išlaidos monopolijai išsaugoti – tai dar viena priežastis, kuri gali lemti didesnius monopolinės įmonės kaštus ir didesnį efektyvumo kritimą. Įvertinant monopolijų žalą bei naudą, labai svarbu apibūdinti jų poveikį mokslo ir technikos pažangai. Nors monopolijos turi daugiau lėšų siekti šios pažangos nei konkurencinės įmonės, tačiau jų suinteresuotumas kurti naują techniką, jeigu ji spartina jo naudojamų įrenginių visišką nusidėvėjimą. Apskritai technikos naujovės naudingos monopolijoms. Šios naujovės yra viena iš kliūčių, trukdančių naujoms įmonėms patekti į monopolistinę šaką. Šiuo atveju technikos pažanga vertinima kaip jėga, padedanti palaikyti bei išsaugoti monopolizmą.
Monopolijoms viešpataujant visuomenė bus mažiau pasiturinti, net jeigu monopolija diegs naujoves, kadangi naujovių teikiama nauda gali nekompensuoti monopolijų žalos visuomenei. [1, 101p.]