Jaunimo užimtumas Lietuvoje

Jaunimas – mūsų ateitis. Esame pratę kartoti koks blogas yra šių dienų jaunimas, tačiau retai susimąstome apie ką jis galvoja, kokios yra jų problemos, požiūris į šiuolaikinę visuomenę. Iki šiol tebesitęsianti ekonominė krizė skaudžiai smogė darbo rinkai. Su šia problema susiduria ir jauni žmonės. Ilgalaikis jaunimo nedarbas ne tik brangiai kainuoja valstybei, bet sukelia ir neigiamų socialinių pasekmių. Taip pat užimtumą galima traktuoti ir kaip ne su darbo santykiais susijusią veiklą, t.y. neformalųjį ugdymą, kuris padeda užauginti visapusišką jaunimą. Iš tiesų, užimtumo problema nėra vien ekonominė ar socialinė, bet ir psichologinė, ir net politinė problema. Ji susijusi ir su šalies, ir su paties žmogaus kaip asmenybės poreikiais. Būtina išsiaiškinti ir sudaryti sąlygas mažinti jaunimo nedarbo lygį, taip pat lavinti vidinę žmogaus kultūrą ir panašiai, bet tam reikia atitinkamų veiksmų iš aukštesnių valstybės institucijų.
Šis darbas labai aktualus jaunimui iki 29 metų, kuris siekia įsigilinti ir suvokti savo užimtumo problemas. Aktyvūs žmonės pirmiausia yra mūsų visų dabartis – jie gyvena čia ir dabar, tarp mūsų, todėl visus iššūkius, susijusius su jaunimo klausimais, privalome spręsti čia ir dabar.
Darbo tikslas ¬¬– išanalizuoti jaunimo užimtumo problemą Lietuvoje, pateikti svarbiausius faktus bei aptarti užimtumo didinimo galimybes.
Darbo uždaviniai:
1) Pateikti jaunimo nedarbo lygio duomenis;
2) Išsiaiškinti kaip žiūrima į jaunimo užimtumą;
3) Išsiaiškinti pagrindines neužimtumo pasekmes;
4) Išanalizuoti pagrindines užimtumo didinimo priemones;
5) Pateikti valstybės institucijų duomenis apie užimtumą.
Tyrimo objektas – jaunimo iki 29 metų užimtumas.
Tyrimo metodai – loginė ir palyginamoji analizė, mokslinės literatūros ir statistikos duomenų analizė, valstybinių institucijų ataskaitų ir pranešimų analizė ir sisteminimas.