Asociacijų ir turinio įtaka atminčiai

Atmintis yra psichikos sukauptų žinių saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra „visų dalykų saugykla ir sergėtoja“. Psichologui atmintis – bet toks ženklas, kad tai, kas išmokta, išliko. Tai yra gebėjimas kaupti ir atkurti informaciją. Atminties apibrėžimas atskleidžia ir pagrindinius jos procesus: informacijos įsiminimą, laikymą ir atsiminimą.
Mūsų atmintis kažkuo panaši į kompiuterio informacijos apdorojimo sistemą. Norint atsiminti bet kokį įvykį, reikia, kad mūsų smegenis pasiektų informacija (užkodavimas), kuri būtų išlaikoma (saugojimas), o vėliau vėl atgaminama (atkūrimas). Mūsų atmintis yra ne tokia tiksli ir trapesnė negu kompiuterio.
Richardo Atkinsono ir Richardo Shiffrino klasikinis trijų apdorojimo etapų atminties modelis (1968) teigia, kad atmintis formuojasi trimis etapais. Informacija pirmiausiai užfiksuojama jutiminėje atmintyje, kurioje išlieka labai trumpai. Vėliau ji pervedama į trumpalaikę atmintį, iš kurios kartojimo būdu perkeliama į ilgalaikę atmintį, iš kurios gali būti atkuriama. Tačiau, nurodydami šio modelio ribotumus šiuolaikiniai mokslininkai pastebi, kad kai kurią informaciją registruojame automatiškai, aplenkdami pirmuosius du etapus. Mokslininkams labiau patinka terminas darbinė atmintis (o ne trumpalaikė) , nes jis pabrėžia aktyvesnį vaidmenį šiame antrajame apdorojimo etape, kuriame kartojame informaciją ir ja manipuliuojame, susiedami naujus dirgiklius su anksčiau sukauptais prisiminimais. Darbinės atminties modelyje yra regimoji-erdvinė ir girdimoji posistemės, kurias koordinuoja centrinė tvarkyklė – procesorius, nukreipiantis dėmesį į ten, kur reikia.


Tiriamasis:
20 metų, moteriškos lyties, antro kurso psichologijos studentė, Vilnietė

Darbo priemonės:
Popieriaus lapas, rašimo priemonė, kompiuteris, projektorius, skaidrės su įvairiaspalvėmis figūromis bei nuotraukomis


Darbo eiga:
Bandymą sudaro trys paeiliui einančios dalys. Pirmoje dalyje parodytos įvairios figūros (iš viso jų 161), kurios skyrėsi ne tik spalvomis, bet kartais ir išsidėstymo pozicija. Tiriamasis turėjo įvertinti rodomą atvaizdą skalėje nuo 1 iki 7 pagal tai, kaip jo atžvilgiu, figūra dera su spalva. Antroji tyrimo dalis, įvykusi po 2 savaičių, buvo nupiešti visas matytas figūras pirmoje dalyje ir nurodyti figūrą, kuri buvo parodyta tik vieną kartą. Trečioji dalis įvyko iš kart po antrosios, buvo parodytos įvairios nuotraukos su negatyvo efektu arba kitos spalvos sluoksniu. Po šito tiriamieji turėjo sugalvoti triženkli skaičių ir nuo jo kas kart atimti po 3 iki kol tyrimo organizatorius ir vedėjas nepasakys „stop“. Paskui vėl buvo rodomos įvairios nuotraukos ir tiriamasis turėjo nustatyti, taipogi pagal 7 balų skalę, kaip stipriai yra įsitikinęs, jog per antrą etapą rodoma nuotrauka buvo rodoma ir pirmame.