Televizijos laidų, filmų poveikio moksleivių socialinio elgesio formavimuisi tyrimas

59 psl. / 9038 žod.

Ištrauka

Nė viena kita visuomenės informavimo priemonė taip neužvaldė šiuolaikinės žmonijos kaip televizija. Televizijos poveikis žmogui ir apskritai kultūrai amžių sandūroje taip išaugo, kad jau tapo nebeįmanoma atskirti – ar visuomenė formuoja televiziją, ar televizija daro įtaką visuomenės formavimui? Kuo toliau, tuo labiau ima atrodyti, kad televizija, tenkindama net išrankiausio žiūrovo troškimus, tampa savarankiška ir akivaizdžią įtaką turinčia jėga. Suprantama, troškimų yra pačių įvairiausių. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus atsipalaidavimo būdo, charakterio, gyvenamosios aplinkos ir t.t.Ji pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Ne tik daugėja žmonių žiūrinčių televiziją skaičius, bet kartu nuolatos auga ir televizijos žiūrėjimo dažnumas bei trukmė. Televizijų programų tinkleliai atrodo sudaryti taip, lyg programų direktoriai nusižiūrėtų vieni nuo kitų: tuo pačiu metu į eterį transliuojami dainų ir šokių projektai, pokalbių, pseudo publicistikos šou arba bulvarinės laidos. Vieni šalia kitų įrašyti amerikietiški animaciniai filmai, meksikietiškos muilo operos, lietuviški serialai, „premjeriniai“ vakaro filmai kovoja už tikslinės auditorijos dalį. Varžydamiesi dėl gausesnės publikos, dėl reitingų, televizijos prodiuseriai dažnai nuslysta į paviršutiniškumą. Šiandien filmas nebus populiarus, jei jame mafijos užsakymu niekas nesusprogdins kokio nors didelio laivo, neištaškys smegenų ar sulėtintai taip ir neparodys, kokiu įmantriausiu būdu „kietas vyrukas“ suknežina banditui nosį. Taip. Šiandieninė televizija kuria ne tik grožio etaloną, bet formuoja gėrio ir blogio kriterijus. Žiūrovams, ypač jaunesnio amžiaus, atrodys savotiškai artima, kai jie matys rūkantį, besikeikiantį ar „profilaktiškai“, nepasisekus bylai, iš nevilties prisigėrusį policininką. Kad ir ką besakytume, tačiau visi tie „Teksaso reindžeriai“, „Niujorko slaptieji policininkai“ ar „žmogžudysčių skyriaus seržantai“ bando pademonstruoti, kad nors ir būdamas toli gražu nešventas, kiekvienas gali tapti „kietu“ gėrio saugotoju. Belieka tik pasirinkti lengviausią išeitį, kurią visada pirmoji pasiūlo televizijaApie televizijos poveikį jaunimui diskutuojama jau apie 60 metų – maždaug tiek, kiek egzistuoja pati televizija. Mokslininkai, medikai, pedagogai, psichologai visame pasaulyje atliko tūkstančius tyrimų, kurių rezultatai didžiąja dauguma atvejų įrodė neigiamą besaikio televizijos žiūrėjimo poveikį žmonėms, ypač mažiems vaikams. Lietuvoje auga tik antroji „tikra“ televizijos žiūrovų karta, tačiau negailestingoji statistika byloja, kad beveik visi esame televizijos vaikai, o šios priklausomybės sukeliamos problemos tampa vis aštresnės. Taigi ar yra iš ko rinktis mąstančiam žiūrovui? Ir jei televizija „bukina“ suaugusiųjų auditoriją, kaip ji gali paveikti augančią kartą? Šiame darbe ir sieksime išanalizuoti kokia gi yra televizijos laidų ir filmų įtaka moksleivio socialinio elgesio formavimuisi.


Turinys

  • 1. ĮVADAS5
  • 2. TELEVIZIJOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS7
  • 3. INFORMAVIMAS, ĮSPĖJIMAS IR INDEKSAVIMO SISTEMA9
  • 4. TEIGIAMA TELEVIZIJOS ĮTAKA MOKSLEIVIŲ SOCIALINIO ELGESIO FORMAVIMUISI11
  • 5. NEIGIAMA TELEVIZIJOS ĮTAKA MOKSLEIVIŲ SOCIALINIO ELGESIO FORMAVIMUISI13
  • 5.1 Siaubo filmai13
  • 5.2 Laidos, filmai su smurto scenomis14
  • 5.3 Animaciniai filmai15
  • 5.4 Reklama16
  • 5.5 Iškreipiamas supratimas apie grožį17
  • 5.6 Televizijos neigiama įtaka lietuvių kalbos vartojimui jaunimo tarpe18
  • 5.7 Neigiama televizijos įtaka moksleivių sveikatai18
  • 6. PREVENCINĖS PRIEMONĖS, NUKREIPTOS Į TELEVIZIJOS ŽIŪRĖJIMUI SKIRTĄ LAIKĄ20
  • 6.1 Laiko ribojimas20
  • 6.2 Moksleivių nukreipimas į kitas veiklos rūšis20
  • 6.3 Prevencinės priemonės, nukreiptos į vaiko asmenines savybes20
  • 6.4 Prevencinės priemonės, nukreiptos į socialinę aplinką21
  • 6.4.1 Tėvai (šeima)21
  • 6.4.2 Visuomenės įtraukimas į problemos sprendimą21
  • 7. TEISINĖS NUOSTATOS, SAUGANČIOS VAIKUS NUO NEIGIAMO TELEVIZIJOS POVEIKIO23
  • 8. SOCIALINIO ELGESIO IŠMOKIMO TEORIJOS26
  • 8.1 Albert Bandūra26
  • 8.2 L. Rowell Huesmann31
  • 8.3 Leonard Berkowitz33
  • 8.4 W. James Potter36
  • 8.5 Kiti teoriniai modeliai37
  • 9. PRAKTINĖ DALIS39
  • 9.1 Televizijos laidų, filmų poveikio moklseivio socialinio elgesio formavimuisi tyrimo tikslas ir uždaviniai39
  • 9.2 Tyrimo aprašymas39
  • 9.3 Praktinės dalies tyrimo rezultatai41
  • 9.4 Video medžiagos analizė52
  • 10. IŠVADOS54
  • 11. LITERATŪROS SĄRAŠAS55
  • 12. PRIEDAI57

Reziumė

Autorius
roberta1992
Tipas
Tyrimas
Dalykas
Psichologija
Kaina
€3.60
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lie 22, 2014
Publikuotas
2011 m.
Apimtis
59 psl.

Susiję darbai

Reakcijos laiko tyrimas

Psichologija Tyrimas sin96
Tiriamieji: Šiame tyrime dalyvavo 14 psichologijos specialybės I kurso studentai, kurie buvo pasirenkami atsitiktine tvarka. Iš jų 3 vaikinai ir 11 merginų. Tiriamųjų...

Ikoninės atminties tyrimas

Psichologija Tyrimas 2014 m. avokada
Atmintis – vienas svarbiausių procesų ir atlieka labai didelę reikšmę žmogau gyvenime, todėl yra plačiai ir intensyviai tyrinėjama. Atmintis yra individo sugebėjimas įsiminti,...

Strūpo iliuzijos tyrimas

Psichologija Tyrimas 2017 m. juodaesi
Literatūros apžvalga: Tiriant dėmesį vienas iš ryškesnių tyrinėtų reiškinių yra Stroop‘o efektas. Jo tyrimą pirmą kartą aprašė žurnale „Journal of Experimental Psychology“ amerikiečių...