Humanitariniai mokslai / Literatūra

Prano Vaičaičio eilėraščio analizė naujosios kritikos mokyklos metodu

0 atsiliepimų
Autorius:
Pirmoji eilutė: (Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti). Eilėraščio žmogus atvirai tarsi deklaruoja savo siekius. Jis trokšta kažko tikro, amžino, patikrinto laiko, tai kas nepraeina po keletos akimirkų, o lieka amžinai kaip nekintanti materija. Aiškus deklaravimas leidžia manyti, kad šis lyrinio „aš“ siekis buvo viso gyvenimo svajonė, kuri niekada nedingo ir nedings. Troškimas aiškiai suformuluotas, leidžiantis skaitytojui suprasti, kad nei pasikeitusios istorinės aplinkybės ar bėgantis laikas nesugebės paveikti ir įtakoti visą gyvenimą brandintą savotišką gyvenimo filosofiją. Eilėrasčio žmogus nevertina paprastų, kasdieninių detalių, jis nepasitenkina tuo, kas yra čia, šalia mūsų, ant žemės. Galbūt nepastebi ir jį supančio grožio, nes visas dėmesys nukreiptias į dvasinį gyvenimo tobulėjimo kelią, į dalykus, kurie yra neapčiuopiami, bet juntami, taipogi mąstant, kad žmogus gali laimingai gyventi tik pajutęs sielos pilnatvę, dvasios ramybę. Tik tada jis gali tikrai gyventi, o ne paviršutiniškai egzistuoti.
Deimantas vadinamas „tauriausiu iš brangakmenių“, taip pat „Regina gemmarur“, jis simbolizuoja tobulybę, nepažeidžiamumą ir tyrumą. Budizmo religijoje žinomas deimantinis sostas reiškiantis „nušvitimo vietą“, o deimantinis griaustinio pleištas suskaldęs žemiškuosius geismus. Platonas aprašė deimantinę pasaulio ašį. Liaudies tikėjimuose deimantas gali padaryti nematomu, nuvyti vaiduoklius, padėti pelnyti „savos simpatijos“ palankumą. Jis nei įrėžiamas, nei geležimi įpjaunamas, tačiau nepaisant kietumo suminkštėja kaitinamas ožio kraujyje. Religijoje – tai Išganytojo Jėzaus Kristaus alegorija. (Žr. Hans Biedermann, simbolių žodynas, leidykla „Mintis“, 2002).
Tradicinėje brangakmenių simbolikoje deimantas atitinka saulę; alcheminis simbolis – „išminties akmuo“. Jo savybės apibūdinamos tik iš teigiamos pusės: šviesa, gyvenimas, ištikimybė meilėje ir kančiose, giliausias nuoširdumas bei didžiausias tyrumas.
Grūdas – tai sėkla, pradžios, viso kas gyva, atsiradimo simbolis. Kartais juo pabrėžiama agrarinė kultūra, gamtos reikšmė, gimtojo krašto aplinka. Įdirbus žemę prasidėdavo sėja. Agrarinių švenčių papročiai atsirado dėl žmones supančios gamtos dėsnių religinės svarbos, periodiško metų laikų keitimosi (žiemą keičia pavasaris – saulės sugrįžimas; pavasarį vasara – žemės darbai, sėja; vasarą ruduo – derliaus nuėmimas; rudenį žiema – atsisveikinimas su saule), o su jais ir darbo sezonai. Baigiantis vienam darbui prasidėdavo kitas: pirmas vagos išarimas, gyvulių išgynimas į laukus, pirmojo javo pasėjimas, šieno suvežimas, rugiapjūtė, derliaus nuėmimas ir t. t. Taigi, tai savotiškas, nesibaigiantis darbų ciklas, kur pabrėžiama grūdo reikšmė, be jo nebūtų pradžios, derliaus, žiūrint labiau abstrakčiai ir gyvenimo.
Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
1080 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti
  • Nuo žemės, o paėmiau rasą tiktai,
  • Norėjau aš laimę ant svieto pasiekti,
  • O teko man usnys ir dagių pluoštai.

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Eilėraščio analizė Naujosios kritikos mokyklos metodu
Rašinys Eilėraščio analizė Naujosios kritikos mokyklos metodu

Vilniaus gatvėje mėnesiena, kaip senas patefonas, Be galo pasiilgusiu balsu iš už [...]

Bložės eilėraščio „Kopėtėlės“ analizė
Rašinys Bložės eilėraščio „Kopėtėlės“ analizė

Bložės kūrybai būdinga poetinė judėjimo ir nejudamybės samprata. Eilėraštyje „Kopėtėlės“ taip juntamas judėjimas („be skėčio [...]

Šarlio Bodlero eilėraščio „Kelionė į Kiterą“ analizė
Rašinys Šarlio Bodlero eilėraščio „Kelionė į Kiterą“ analizė

Šarlio Bodlero rinkinys „Piktybės gėlės“ yra didžiausias jo kūrybos lobis. Klasikiškos formos jo menas, atidarydamas [...]

Eilėraščio „Skausmo alchemija“ analizė
Rašinys Eilėraščio „Skausmo alchemija“ analizė

Š. Bodlero eilėraščio „Skausmo alchemija“ žmogus yra emocionali asmenybė, nuolat balansuojanti tarp dviejų kraštutinumų – [...]

Eilėraščio „Akordai“ analizė
Rašinys Eilėraščio „Akordai“ analizė

Analizė atlikta pagal suskirstytas eilutes, kurios analizuotos po vieną ir sietos su kūrinio visuma. [...]

Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė
Rašinys Maironio eilėraščio ,,Išnyksiu kaip dūmas“ analizė

 Maironis – XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių  poetas, priklausęs romantizmo epochai. Maironio  [...]

Eilėraščio „Ašara, - dar tau anksti” analizė
Prezentacija Eilėraščio „Ašara, - dar tau anksti” analizė

—Ašara – tai išraiškos priemonė, jausmų, emocijų atspindys. Vidinio pasaulio nepamatysi, neįsitikinsi jo tikrumu, skaistumu [...]

Salomėjos Nėries eilėraščio ,,Prie didelio kelio
Prezentacija Salomėjos Nėries eilėraščio ,,Prie didelio kelio" analizė

S. Nėris – XXa. pirmosios pusės lyrikė. Ankstyvuosiuose rinkiniuose yra neoromantinei literatūrai būdingų bruožų. Vėlesnėje [...]

Onės Baliukonės eilėraščio
Rašinys Onės Baliukonės eilėraščio "Bokštai" analizė

1996 m. Onė Baliukonė išleido eilėraščių rinkinį „Bokštai“, kuriame ir yra eilėraštis tuo pačiu pavadinimu [...]

Onės Baliukonės eilėraščio
Rašinys Onės Baliukonės eilėraščio "Dabar ir čia" analizė

Baliukonė pristatoma kaip romantizmo tradicijos, simbolistinio tipo kūrėja, kuriai būdingos ezoterinės temos, saviti simboliai, liudijantys [...]

Vinco Mykolaičio - Putino eilėraščio
Rašinys Vinco Mykolaičio - Putino eilėraščio "Margi sakalai" analizė

Eilėraštis „Margi sakalai“ (iš rinkinio „Tarp dviejų aušrų)  įtvirtino simbolistinį V. Mykolaičio-Putino kūrybos periodą. Eilėraštyje [...]

Broniaus Krivicko eilėraščio „Mano dienos nebūtin pasvirę...“ analizė ir interpretacija
Rašinys Broniaus Krivicko eilėraščio „Mano dienos nebūtin pasvirę...“ analizė ir interpretacija

Broniaus Krivicko eilėraščiai – bandymas atskleisti sutrikusio, kryžkelėje atsidūrusio žmogaus būseną totalitarizmo laikotarpiu Europoje. Kaip [...]

Eilėraščio „Lietus“ analizė ir interpretacija
Rašinys Eilėraščio „Lietus“ analizė ir interpretacija

 „Lietus“ – tipiškas Henriko Radausko eilėraštis. Jis atspindi pagrindinius šio poeto kūrybos bruožus, teigiamas vertybes [...]

Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė
Rašinys Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir lietuvių poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių lyginamoji analizė

Kai kurios H. K. Anderseno pasakos persmelktos gilaus liūdesio (kūdikių, vaikų mirtis, skurdas), ir pabaiga [...]