Lietuvos jaunimo pasitenkimas gyvenimo lygiu

15 psl. / 1972 žod.

Ištrauka

Andriaus Gintalo moksliniame darbe Metodologijos ir metodo samprata tyrimo metodologija apibrėžiama kaip mokslas apie veiklos organizavimą. Tokia definicija išskiria ir metodologijos dalyką – veiklos organizavimą. Taip suprantant metodologiją būtina išsiaiškinti sąvokos „organizavimas“ turinį. „Organizavimas“ suprantamas kaip:

1) vidinė tvarka, darnumo sąveika tarp daugiau ar mažiau diferencijuotų ir autonominių visumos struktūros dalių;

2) visuma procesų ar veiksmų, suponuojančių ryšių tarp visumos dalių sudarymą ir tobulinimą;

3) žmonių, kartu dirbančių prie kokios nors programos ar tikslo ir veikiančių pagal tam tikras taisykles ir procedūras, susivienijimas.

Sąvoka „veikimas“ – tikslingas žmogaus aktyvumas. Vadinasi, organizuoti veiklą reiškia sureguliuoti ją į vientisą sistemą su tiksliai apibrėžtomis charakteristikomis, logine struktūra ir jos įgyvendinimo procesu (laikina struktūra). Būtina pažymėti, kad tik produktyvi veikla, nukreipta į objektyviai ar subjektyviai naujo rezultato gavimą, reikalauja organizacijos, metodų sistemos taikymo. Taip apibūdintą metodologiją galima aptarinėti labai palčiai. Taigi, bet kurį mokslinį tyrimą būtina metodologiškai pagrįsti, t. y. tinkamai suformuluoti temą, aptarti tyrimo koncepciją, hipotezę, tyrimo metodus ir t. t. Šiuo atveju tai suprantama kaip metodologija.

Tačiau pasak Kardelio tyrimo metodologiją galima apibrėžti kaip teoriją, kuri nagrinėja mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir jo principus (bendramokslinė metodologija) bei mokslinio tyrimo metodus, techniką (mokslo krypties metodologija) Metodologija, kaip žinių sistema, gali būti aprašomoji (deskriptyvinė), aprašanti, kaip funkcionuoja mokslinio pažinimo procesas, bei atskleidžianti jo struktūra, ir normatyvinė (preskriptyvinė), formuojanti paties mokslinio pažinimo proceso reikalavimus ir atsakanti į klausimą koks turi būti mokslinis pažinimas.

Remiantis Vaidos Servetkienės disertacija galima teigti, kad gyvenimo lygis tai žmogaus veiklos sąlygų visuma vartojimo srityje, kurią nusako žmonių poreikių išsivystymo laipsnis ir jų patenkinimo būdas. Šios visumos pagrindas – įvairios žmogaus reikmės, kurios formuojasi ir yra realizuojamos vartojimo srityje. Čia svarbus ne tik tų poreikių patenkinimo laipsnis, bet ir būdas. Galima teigti, kad gyvenimo lygis – tai materialinių gėrybių ir paslaugų visuma, kuriomis disponuoja atskiras žmogus, šeima ar socialinė grupė. Gyvenimo lygis auga tuomet, kai šalies gyventojai pasitiki valdžios institucijomis, aktyviai dalyvauja rinkimuose, politinėje, visuomeninėje, savanoriškoje veikloje, pasitiki kaimynais ir turi draugų ir visas socialines garantijas.

Tyrimo problema: Jaunimo nepasitenkinimas gyvenimo lygiu Lietuvoje.

Tyrimo objektas: Besimokantis jaunimas iki 27 metų.

Tyrimo hipotezė: Jaunimo netenkina gyvenimo lygis Lietuvoje

Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti Lietuvos jaunimo gyvenimo lygio svarbiausius veiksnius, surasti tiek teigiamų tiek neigiamų aspektų.

Tyrimo uždaviniai:

1. Panaudojus anketavimo tyrimo metodą išsiaiškinti, kurie veiksniai turi didžiausios įtakos Lietuvos jaunimo gyvenimo lygiui.

2. Išsiaiškinti Lietuvos jaunimo norus ir lūkesčius


Turinys

  • ĮVADAS2
  • 1. PROJEKTINIAME DARBE NAUDOJAMI TYRIMO METODAI4
  • 1.1 Išskiriami du pagrindiniai tyrimo analizės metodo atvejai: kiekybinis ir kokybinis4
  • 1.2 Anketavimo tyrimo metodas5
  • 2. LIETUVOS JAUNIMO PASITENKINIMO GYVENIMO LYGIU ANKETAVIMO REZULTATŲ ANALIZĖ6
  • IŠVADOS13
  • LITERATŪRA14

Reziumė

Autorius
jovitakotryna
Tipas
Tyrimas
Dalykas
Sociologija
Kaina
€1.54
Lygis
Universitetas
Publikuotas
Rgs 18, 2016
Apimtis
15 psl.
Įvertinimas

Susiję darbai

Religijos sociologiniai tyrimai Lietuvos konstekste

Sociologija Tyrimas 2011 m. stella
Lietuvos visuomenėje egzistuoja visa kolekcija religinių tikėjimų-definicija. Religinės bendruomenės tarpusavyje susijusios superordinacijos ir subordinacijos ryšiais – socialinė stratifikacija. Lietuvos visuomenėje religinės bendruomenės turi...

Homofobija Lietuvoje

Sociologija Rašinys m.avdejenkov
Homofobija – neklinikinės kilmės terminas, apibūdinantis baimę arba panieką homoseksualams ir iš to sekančius veiksmus. Čia yra tikslus homofobijos apibrėžimas. Kodėl aš pradėjau...