Semantinis diferencialas

Nuostatų tyrimai – vieni svarbiausių socialinėje psichologijoje, jie buvo vieni pirmųjų šio mokslo tyrinėjimo sričių. Mokslininkai diskutuoja, kiek patikimai, atsižvelgiant į žmonių nuostatas, galima prognozuoti jų elgesį. Kita vertus, neabejojama, kad nuostatų pažinimas padeda atskleisti, kokių skirtingų subjektyvių prasmių tie patys socialinės tikrovės objektai gali turėti individams ar grupėms (Žakaitis, 2010, p. 34). Daugelis tyrinėtojų teigia, jog nuostata - tai efektyvus pasaulio vertinimo būdas ir ją apibrėžia kaip palankią arba nepalankią vertinimo reakciją į kokį nors dalyką, kuri reiškiama įsitikinimais, jausmais arba elgesiu (Myers, 2008, p. 153).

Vienas iš būdų, gana dažnai taikomų atliekant empirinius nuostatų įvertinimus, yra semantinio diferencialo metodas. Šį metodą sukūrė ir psichologiniuose tyrimuose pradėjo taikyti Ch. Osgood, G. J. Suci ir P. H. Tannenbaum (1957). Užsienio literatūroje jis dažniausiai vadinamas Semantinio diferencialo skale (Žakaitis, 2010, p. 34). Metodas grindžiamas sąvokų konotacinių reikšmių matavimu. Sąvokos turi dvi reikšmes – denotacinę ir konotacinę. Denotacinė sąvokos reikšmė yra pažymimoji. Ja nusakoma daikto, reiškinio paskirtis, funkcija. Konotacinė sąvokos reikšmė yra emocinio pobūdžio. Jos išreiškia tam tikrą vertinimą ir todėl yra įvairios skirtingiems žmonėms. Pavyzdžiui, denotacinė žodžio „tiltai“ reikšmė yra jungtis tarp dviejų krantų, o konotacinė šio žodžio reikšmė kažkam gali būti romantinio susitikimo vieta (Suslavičius, 2006, p. 150). Taigi, konotacija yra sąvokos ar kito kalbos vieneto savita šalutinė reikšmė. Iš sąvokų konotacijų sprendžiama apie tų pačių objektų prasmės tiriamiesiems asmenims ar grupėms skirtumus. Tokie įvertinimai taip pat padeda užfiksuoti tuos atvejus, kai skirtingi reiškiniai subjektui turi panašią prasmę (Žakaitis, 2010, p. 34).

Atsižvelgiant į užsibrėžtą tikslą, patys tyrinėtojai renkasi vertinamąsias sąvokas, kurios tiksliai įvardija objektą arba tam tikrą reiškinio aspektą, kurio prasmės tiriamajam ar tiriamųjų grupei ypatumus siekiama nustatyti (ten pat, p. 34).

Darbo tikslas – įvertinti tiriamųjų grupės nuostatas dėl grupės draugiškumo, grupės žingeidumo ir grupės aktyvumo bei jų skirtumus.

Darbo uždaviniai:

1. Grupės pagalba sukurti semantinio diferencialo skalę sąvokoms grupės draugiškumas, grupės žingeidumas ir grupės aktyvumas.
2. Ištirti tiriamųjų grupės nuostatas šioms sąvokoms.
3. Įvertinti tiriamųjų grupės nuostatas šioms sąvokoms ir nustatyti jų skirtumus.