Socialiniai mokslai / Psichologija

Reakcijų ypatymai stebint besibučiuojančius viešoje vietoje

0 atsiliepimų
Autorius:

  Prisilietimas žmogui – tiesiog gyvybiškai svarbus. Nustatyta, kad jei kūdikis pirmąsias savo gyvenimo dienas praleidžia neliečiamas, nemyluojama ir neglamonėjamas, jis gali neišgyventi. Prisilietimo, glamonių stoka vaikystėje neigiamai paveikia ne tik emocinį, bet ir fizinį vaiko vystymąsi. Ir nors suaugusieji prisilietimo stoką išmoksta toleruoti, tačiau fizinis kontaktas išlieka toks pat gyvybiškai svarbus kaip ir ankstyvojoje vaikystėje, kai kalbama apie vyro ir moters santykius. Poros gyvenime atsiveria itin platus prisilietimų spektras – pradedant nuo švelnaus paglostymo, apkabinimo ar bučinio, baigiant pačiu intymiausiu prisilietimu – sueitimi (Vaitulevičienė, 2011, p. 39). Bučinys, visų pirma, yra prisilietimas. Vyro ir moters bučinys, bučinių žaismas, kažkuria prasme atkartoja lytinį aktą. Todėl kai kuriose kultūrose bučiavimasis viešoje vietoje laikomas amoralia ir smerktina veikla. Ch. Nyrop, pojūčių tyrinėtojas, teigia, kad daugelyje bendruomenių įprasta maudytis visiems kartu nuogiems, tačiau viešas bučiavimasis laikomas nepadoriu dalyku. Mūsų kultūroje viešas bučiavimasis iš esmės nėra smerkiamas, tačiau ne visada ir ne bet kur. Dažniausiai atlaidžiai ir su šypsena žiūrima į jaunus besibučiuojančius įsimylėjėlius, tačiau taip besielgianti brandaus amžiaus pora atrodo neįprastai (ten pat, p. 40).           Pasak A. Adler (2008), kai kuriems žmonėms būdingos tam tikros raiškos formos, kurios paprastai apibūdinamos kaip neišsiauklėjimas. Žmonių bendravimą reguliuoja ir mandagumo dėsniai, kurie galioja ir meilės santykiuose. Todėl reikia daryti skirtumą tarp viešo (svečiuose) ir privataus (namuose) mandagumo (Paškus, 1995, p. 81). Elgesys viešose vietose yra labai svarbus, nes gali turėti įtakos kitiems žmonėms (Vanderbilt, 1996, p. 76). Elgesio kultūros prasmę sudaro universalių, bendražmogiškų vertybių visuma. Žmonės visais laikais siekė gėrio, žmoniškumo ir teisingumo, gyvenimo tvarkos ir darnos. Siekiant šių vertybių ir jas realizuojant, ilgainiui susiklostė žmonių elgesio taisyklės, papročiai ir įpročiai, įvairios veiksmų ir elgesio formos, kurios padeda įtvirtinti ir perduoti tas vertybes naujoms kartoms (Žemaitis, 1996, p. 7). Elgesio kultūros pagrindą sudaro istoriškai susiklosčiusios, ilgaamžės žmonių patirties išpuoselėtos elgesio taisyklės. Jos derina ir harmonizuoja žmonių tarpusavio santykius, įtvirtina pagarbumą, sukuria abipusį pasitikėjimą ir palankumą, gerina bendravimą, padidina bet kokios veiklos ir darbo organizacijos veiksmingumą. Giluminį elgesio kultūros pagrindą sudaro žmogaus vidinio pasaulio turtingumas: intelektas, valia, jausmai, emocijos, pažiūros, įsitikinimai ir kt. (ten pat, p. 9).

           Taigi, žmonių tarpusavio santykiai yra gana sudėtingi, prieštaringi ir neretai konfliktiški. Žmogus išgyvena emocijas suvokdamas jį supančioje aplinkoje vykstančius įvykius (ar jų nebuvimą) ir sąmoningai arba pasąmoningai įvertina, kiek tie įvykiai atitinka jo poreikius. Emocijos praneša mūsų „vidiniam stebėtojui“, kokią reikšmę mūsų poreikiams turi situacija,

 

 

 

 

daiktas ar įvykis, su kuriuo mes susidūrėme. Priklausomai nuo įvykių vertinimo, žmogaus organizme vyksta pokyčiai, kurių dalis matosi ir išorėje (Legkauskas, 2008, p. 105). Pasak V. Martišiaus (1999), stebėjimas yra seniausias ir vienas labiausiai paplitusių duomenų rinkimo būdų, net 70 proc. tyrimų, skirtų elgesio analizei, atliekami renkant duomenis tiesioginiu stebėjimu. Šiame darbe pagrindinis dėmesys, sudarant stebėjimo planą, buvo skirtas pastebėti kitų reakcijas į besibučiuojančius asmenis viešoje vietoje ir jas užfiksuoti.

          Stebėjimo tikslas -  pastebėti ir įvertinti poros (vyro ir moters) reakcijų ypatumus tuomet, kai kita pora bučiuojasi viešoje vietoje.

          Stebėjimo objektas – poros (vyro ir moters) reakcijos, kai šalia jų kita pora viešai bučiuojasi.

          Stebimi komponentai – vyro ir moters kūno kalbos, veido išraiškos, verbalinės kalbos, balso bei emocijų ypatumai.

          Stebėjimo dalyviai – patogios atrankos būdu pasirinkta stebėti vyro (32 m.) ir moters (29 m.) pora.

 

Darbo tipas:
Dalykas:
Apimtis:
3241 žodžiai (-ų)
Lygis:
Universitetas
Atsisiųsti

Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. STEBĖJIMO METODIKA5
  • 1.1. Stebėjimo tipas5
  • 1.2. Stebėjimo eiga5
  • 1.3. Duomenų registravimas5
  • 1.4. Etiniai stebėjimo principai6
  • 2. STEBĖJIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ6
  • 2.1. Moters rezultatai ir jų analizė6
  • 2.2. Vyro rezultatai ir jų analizė8
  • 3. REZULTATŲ APTARIMAS9
  • SAVISTABA11
  • IŠVADOS12
  • LITERATŪRA13

Jums gali būti aktualu

Vartotojai, įsigyję šį darbą, taip pat peržiūrėjo
Kaltinėnų seniūnijos veikla ir vieta Lietuvos viešojo administravimo sistemoje
Referatas Kaltinėnų seniūnijos veikla ir vieta Lietuvos viešojo administravimo sistemoje

„Tradiciškai viešasis administravimas suprantamas kaip valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija“ (A.

Sąsajos tarp alkoholio pardavimo vietų tankio, jo vartojimo viešose vietose ir socialinės žalos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skirtingo tipo mikrorajonuose
Rašinys Sąsajos tarp alkoholio pardavimo vietų tankio, jo vartojimo viešose vietose ir socialinės žalos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos skirtingo tipo mikrorajonuose

 Sociologijoje daug dėmesio yra skiriama įvairių socialinių reiškinių nagrinėjimui. Dažnai analizuojamos įvairios socialinės visuomenės problemos.

Bendroji ir vietinė organizmo reakcija į  traumą
Kursinis darbas Bendroji ir vietinė organizmo reakcija į traumą

Kiekvienas organizmas atitinkamai reaguoja į žalingą poveikį ar traumą. Jo galimybė adekvačiai sureguoti į patologinį [...]