Miulerio - Lajerio iliuzijos tyrimas

Literatūros apžvalga : Suvokimas yra psichinis procesas, kuris padeda jutimo organams (pvz. oda) pažinti aplinką, pasaulį, bei save. Kai dirgiklis dirgina jutimo organų receptorius, žmogus suvokia aplinką. Tai yra pagrindinė pažinimo proceso dalis. Būtent todėl atitinkantį suvokimą reikia skirti nuo iliuzijų (Psichologijos žodynas, 2003). Iliuzija - neadekvatus suvokiamo daikto ar reiškinio ir jo savybių atspindėjimas (Gailienė ir kt, 2003). Iliuzija yra iškraipyta pojūčių interpretacija ir suvokimas, kai realybė suvokiama ne tokia kokia ji yra. Iliuzijos yra būdingos visoms jutimų sistemoms, tokioms kaip rega, lietimas ir kt. Myers teigė, kad iliuzijos paveikia žmogaus jutimų sisteminimo ir įprastinimo būdus. Be to iliuzijų supratimas padeda žmonėm suprasti kasdieniškus suvokimo mechanizmus. Yra daugybė iliuzijos teorijų pavyzdžių. Viena iš tų teorijų yra Franzo Müller - Layer klasikinė iliuzijos teorija, kuria jis sukūrė 1889 metais. Miulerio-Lajerio iliuzijoje atrodo, kad atstumas tarp kairės ir centrinės rodyklių smaigalių yra trumpesnis negu tarp dešinės ir centrinės, tačiau jie yra vienodi (1 pav.). Linijų segmentai su skirtingais išsišakojimais galuose atrodo esantys skirtingu atstumu. Taigi Müller-Lyer iliuziją parodo mums du atskirus procesus. Vienas parodo jog atkarpos, kurių galų atšakos nukreiptos į išorę, sąlygoja jos ilgio pervertinimą, o atkarpos, kurių galų atšakos, nukreiptos į vidų sąlygoja nepakankamą jos ilgio įvertinimą.

Tikslas : Patikrinti Mülller-Layer iliuziją, ištirti jos dėsningumus, pasitelkiant vienodo ilgio tieses su skirtingais antgaliais, pasireiškiančius pasirinktam tiriamajam.

Uždaviniai :

Priemonės : Kompiuteris, speciali programa.

Stimulai : Tyrime buvo naudojamos keturių skirtingų tipų rodyklės (1 pav).