2015-2017 metų patvirtintų biudžetų pajamų ir asignavimų pagal asignavimo valdytojus analizė

Pagal istorinius šaltinius, žodis „biudžetas“ yra kilęs iš senosios prancūzų kalbos žodžio bouge – odinis maišiukas. Šį senovinį prancūzų kalbos žodį valstybės ūkio pajamų prasme anglai pradėjo vartoji pirmieji: iždo kancleris atidarydavo odinį portfelį, išimdavo leidžiamų rinkti mokesčius įstatymo projektą ir pateikdavo jį parlamentui svarstyti. Šį įstatymo projekto išėmimą ir jo paskelbimą anglai pavadino biudžetu. Vėliau biudžetu pradėta vadinti ne „odinį portfelį“, o valstybės pajamų įstatymą. Pirmą kartą valstybės pajamų prasme žodis „biudžetas“ buvo pavartotas Prancūzijoje 1802 metais.

Šiuolaikiniuose šaltiniuose, žodis „biudžetas“ reiškia lėšų ar kitų materialinių iškelių visumą, kuris yra skirtas disponavimui arba biudžetas – tai planas, pagal kurį yra nustatomos lėšų skirstymas atitinkamoms išlaidoms. Taip pat biudžetas yra valstybės stabilumo priemonė, sudaranti prielaidas racionaliai paskirstyti finansinius išteklius.

Kiekviena valstybė, norėdama lengviau kontroliuoti pajamas ir išlaidas, privalo sudaryti biudžetą, kuris yra rengiamas biudžetiniams metams. Nacionalinį Lietuvos Respublikos biudžetą sudaro Lietuvos Respublikos valstybės savarankiškas biudžetas ir savivaldybių savarankiški biudžetai. Savivaldybių finansiniai ištekliai apskaitomi savivaldybių biudžetuose bei nebiudžetiniuose fonduose. Pagal šalies įstatymus, savivaldybių biudžetai yra savarankiški ir privalo būti subalansuoti, o pagrindinė savivaldybių lėšų dalis yra kaupiama savivaldybių biudžetuose. Prieš vykdant savivaldybių biudžeto projektą, prieš biudžetinius metus yra svarbu biudžeto projektą tinkamai parengti, apsvarstyti bei patvirtinti.