Šeimos modelis, kurį norėtų sukurti abiejų lyčių Klaipėdos miesto gyventojai

22 psl. / 4922 žod.

Ištrauka

Pavadinimas: Šeimos modelis, kurį norėtų sukurti abiejų lyčių Klaipėdos miesto gyventojai.
Problemos pristatymas:
Šeima – viena didžiausių gyvenimo vertybių. Kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau ketina sukurti savo šeimą, tačiau taip pat kiekvienas turi skirtingą jos viziją.
Šeima taipogi yra vienas svarbiausių socialinių vienetų. Būtent dėl to pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama šeimų kūrimo bei išsaugojimo problemoms, aktyviai diskutuojama kaip jas derėtų išspręsti. Per paskutinius penkerius metus Statistikos departamento duomenimis dauguma Lietuvos demografinių rodiklių (gyventojų skaičius, suminis gimstamumo rodiklis ir kt.) krenta žemyn. Galima būtų manyti, kad pasikeitus gyventojų požiūriui į šeimą, susidarytų palankesnės sąlygos pozityvesniems demografiniams pokyčiams. Dėl šios priežasties valstybė bei įvairios visuomeninės organizacijos agituoja kurti šeimas, suteikiant joms visokeriopą valstybės paramą (lengvatiniai kreditai būstui įsigyti, didesnės motinystės pašalpos ir pan.) bei tuo skatinti gimstamumo didinimą.
Šis tyrimas svarbus tuo, kad padės atskleisti abiejų lyčių klaipėdiečių, planuojančių ateityje sukurti savo šeimas, požiūrius į šeimą, šeimos vertybes, nustatyti labiausiai pageidaujamą šeimos modelį, bei vyrų ir moterų požiūrių bendrumus ir skirtumus.
Tokio tyrimo rezultatai gali būti naudingi įvairioms visuomeninėms šeimos organizacijoms ir valstybei, kurioms svarbu ir naudinga žinoti, kokios šeimos tendencijos vyrauja tarp būsimųjų vyrų/tėvų ir žmonų/mamų bei kokių demografinių pokyčių galima tikėtis ateityje.
Tyrimo tikslas: Nustatyti šeimos modelį, kurį labiausiai norėtų sukurti abiejų lyčių Klaipėdos miesto gyventojai.
Tyrimo objektas: Klaipėdos miesto abiejų lyčių gyventojų požiūris į patraukliausią šeimos modelį.
Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti abiejų lyčių klaipėdiečių požiūrį į tinkamiausią amžių santuokai.
2. Nustatyti abiejų lyčių klaipėdiečių labiau pripažįstamą gyvenimo modelį – susituokus ar gyvenant kartu „susidėjus“.
3. Palyginti klaipėdiečių dažniausiai norimą turėti vaikų skaičių.
4. Apibrėžti abiejų lyčių klaipėdiečių požiūrį į galutinį žodį tariantį šeimos narį, t.y. šeimos „galvą“.
5. Nustatyti abiejų lyčių klaipėdiečių labiausiai vertinamas šeimos vertybes.

Tyrimo hipotezės:
1. Dauguma abiejų lyčių klaipėdiečių norėtų sukurti šeimą ne anksčiau nei sulaukę 25 metų.
2. Klaipėdiečiai mieliau teikia pirmenybę santuokai įteisinus ją civiline ar bažnytine tvarka negu gyvenimui kartu („susidėjus“).
3. Klaipėdiečiai vyrai, skirtingai nei klaipėdietės moterys, nori turėti daugiau vaikų.


Turinys

  • TYRIMO PLANAS3
  • ANKETA6
  • KLAUSIMAI7
  • TYRIMO ANALIZĖ10
  • IŠVADOS19
  • SISTEMINIŲ PAKLAIDŲ ANALIZĖ21

Reziumė

Autorius
bigis
Tipas
Tyrimas
Dalykas
Kultūrologija
Kaina
€2.67
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bal 16, 2012
Publikuotas
2008 m.
Apimtis
22 psl.

Susiję darbai

Kurčiųjų kultūra. Kas tai?

Kultūrologija Referatas lunituke
Kurtieji taip pat kaip ir girdintieji turi tam tikrą kultūrą. Pirmą kartą Kurčiųjų kultūra kaip tikroji kultūra buvo pripažinta 1965 m. Tai įvyko...

Multikultūrinio integracijos modelio analizė

Kultūrologija Referatas 2013 m. godda
Šiandieniniame pasaulyje dauguma valstybių yra atviros gyventojų migracijai. Miestuose kuriasi atvykėlių iš kitų šalių bendruomenės su savo skirtingomis kultūromis, tikėjimais bei gyvenimo būdais....

Kalbininkas Aleksas Girdenis teigė, kad „išnykusi tarmė yra didesnė tragedija žmonijai negu kokio vabaliuko ar gyvūno išnykimas, nes kartu su tarme miršta tam tikras unikalus žvilgsnis į pasaulį, kuris jokioj kitoj tarmėj nei kalboj nebepasikartos; miršta ir tobuliausias, amžiais gludintas žmogaus dvasios kūrinys“. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite

Kultūrologija Rašinys 2012 m. soul_crash
Aprašoma trumpa tarmių istorija. Ir jų vieta šiuolaikinėje visuomene. Rašyta remiantis žymiausiais lietuvių kalbininkais, kitais svarbiais asmenimis.