Atliekamo vaidmens įtakos socialinei asmens savivokai tyrimas

Kiekvienas žmogus elgiasi skirtingai Vienas asmuo turi keletą skirtingų elgesio tipų. Tai priklauso nuo situacijos, nuo aplinkos, nuo veiklos ir daugelio kitų aspektų. Žmogus atlieka tam tikrus socialinius vaidmenis. Juos atlikdamas išreiškia įvairias aspiracijas.
Lee Rosso ir jo bendradarbių ekspermentas atskleidė, kaip nuvertinamos socialinės sąlygos. Šio eksperimento metu buvo atkurta tai, ką patyrė Rossas, kai iš doktoranto tapo profesoriumi. Per doktarantūros egzaminą žodžiu Rossas jautėsi nusižeminęs, nes talentingi profesoriai jo klausinėjo dalykų, kuriuose patys specializavosi. Po šešių mėnesių Rossas jau egzaminavo kitus ir turėjo galimybę užduoti sudėtingus klausimus iš savo mėgstamų temų. Vėliau nusiminęs Rosso studentas prisipažino, kad jis jautėsi lygiai taip pat – nepatenkintas dėl savo neišmanymo ir sužavėtas akivaizdžiu egzaminuotojų talentu.
3 dalykai, sudarantys socialinį suvokimą:
1. Reakcijos į žmogų ypatumai;
2. Įspūdžio apie žmogų formavimasis;
3. Atribucija – elgesio priežasčių priskyrimas.

Įtakos žmogaus suvokimui turi suvokiančiojo asmens interesai, nuostatos, poreikiai ir stereotipai. Informacija apie žmogų priklauso nuo jo atliekamo socialinio vaidmens.
Labai svarbu ne tik tai, kaip mes vertiname kitus, o taip pat ir tai, kaip vertiname save.Savęs vertinimas priklauso nuo atliekamo socialinio vaidmens atlikimo. Žmogus save linkęs vertinti gerai jei ir vaidmuo gerai atliktas, blogai, jei vaidmuo atliktas blogai.
Socialinės psichologijos tyrimai ir gyvenimo patirtis rodo, jog žmonės savo savybes vertina priklausomai nuo to, kokįvaidmenįjiems tenka atlikti tam tikroje situacijoje. Pastarąjįsocialinės savivokos aspektąnuodugniai nagrinėjo L. Ross, T. M. Amabile, J.L.Steinmetz. Jie nustatė, jog asmenys, kurie apibrėžtoje situacijoje vykdo organizatoriųvaidmenis, skatina ar kontroliuoja kitųžmoniųveiklą, stebinčiųjųakimis ima atrodyti pranašesni už kitus savo žiniomis, intelektu ir pan. Vaidmens atlikimas formuoja ir atitinkamus paties asmens savęs vertinimus.
Tą patį asmenį žmonės vertina skirtingai, nes reaguoja ne į tuos pačius informacinius požymius. Tai priklauso nuo atliekamų socialinių vaidmenų ir nuo abipusių vaidmenų laukimų. Pavyzdžiui, bendraujant su gydytoju jo darbo kabinete atkreipiamas dėmesys į požymius, rodančius jo kvalifikaciją, atsidavimą savajai profesijai. Bendraujant su gydytoju laisvalaikiu, aktualūs tampa kitokie informaciniai požymiai. Žmogų veikia gana daug kito asmens informacinių požymių. Žmogus, kaip stimulas, yra daugiaprasmis. Jį įvairiai galima „skaityti“. Deja, vertinimo įvairiapusiškumas bendraujant nėra labai dažnas dalykas. Veikiau atvirkščiai, pasąmoningai atsirenkami vienas arba keli informaciniai požymiai ir jų reikšmė suabsoliutinama, o kiti informaciniai požymiai ignoruojami. Tai vadinama aureolės efektu – primityvus, nediferencijuotas kito žmogaus vertinimas.
Socialinę įtaką turintys asmenys paprastai skatina ir kontroliuoja pokalbius, dėl to žmonės dažnai būna linkę pervertinti jų žinias bei intelektą. Pavyzdžiui, dažnai manoma, kad gydytojai puikiai išmano ir su medicina nesusijusius klausimus. Panašiai studentai dažnai pervertina savo dėstytojų talentą. Atribucijos teorijos kūrėjai nurodo, kad į aplinkinius žvelgiame iš kitos perspektyvos nei į save (Jones ir Nisbett, 1971; Jones, 1976). Kai veikiame mes, mūsų dėmesį valdo aplinka. Kai stebime kito žmogaus veiksmus, mūsų dėmesio centre atsiduria šis asmuo, o aplinka tarsi nutolsta. Visą dėmesį stebėtojas sutelkia į kitą asmenį, todėl ir mano, kad šis yra visko, kas nutinka, priežastis. Tarsi aktoriai esame linkę priskirti savo elgesį tai situacijai, kurioje esame.
Darbo tikslas– įvertinti ir palyginti, atestavimo situacijoje skirtingus vaidmenis atliekančių asmenųsocialinės savivokos ypatumus.
Hipotezė: Asmenų, atestavusių kitus, savęs vertinimai būna pozityvesni negu tų, kurie buvo atestuojami.