Moterų paveikslai lietuvių literatūroje

Jau nuo pat seniausių laikų lietuvių literatūroje buvo kreipiama vis daugiau dėmesio į moteris, todėl nenuostabu, jog buvo kuriami ir paveikslai apie jas. Dažniausiai moteris vaizduodavo kaip kruopščias namų šeimininkes, klusnias bei likimui nuolankias būtybes. Apie šias silpnosios lyties atstoves rašė ir vienos ryškiausių XIX – XX amžiaus asmenybių. Tai Jonas Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“ ir Juozas Tumas – Vaižgantas kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“. Abu šie autoriai pateikė moters paveikslą, kokia ji darbšti ir rūpestinga, puoselėjanti namų židinį. Tačiau geriau panagrinėjus kūrinius galima atrasti ir nežymių skirtumų. Taigi, koks moters įvaizdis dminavo kiekvieno iš šių autorių kūryboje?