Tenisas ir jo istorija

Graikijoje tai buvo gimnastikos žaidimas. Kamuoliukai buvo odiniai, prikimšti vilnų, plaukų, plunksnų ar smėlio. Retkarčiais pasitaikydavo ir pripučiamų kamuoliukų. Jie buvo atmušinėjami delnu. Raketė atsirado tik XV a. 1427 m., kai į Paryžių atvyko 28-erių metų moteris (žinomas tik vardas – Margo), puikiai mokėjusi mušti ir atmušti kamuoliukus. Ji žaidė ne pliku ar oda aptemptu delnu, o medine rakete, aptraukta pergamentu. Po 100 metų Erazmas Roterdamietis vadino raketę reticulum – lizdeliu. XVIII a. raketė įgavo dabartinę formą – 18 išilginių ir 33 skersines stygas. 1874 m. Didžiosios Britanijos karininkas, majoras Volteris Kloptonas Vigfildas užpatentavo sporto žaidimą sferistiką, vėliau pervadintą laun – tenisu, o ilgainiui tiesiog tenisu. Žaidimas paplito Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o netrukus pasiekė Ameriką, Indiją ir Australiją. Tenisas žaidžiamas stačiakampiame korte, kurios paviršius yra lygus, dažniausiai tai būna žolės, grunto arba kietas paviršius, kaip asfaltas arba betonas. Aikštės ilgis yra 23,77 m, plotis vienetų varžybose siekia 8,23 m, dvejetų – 10,97 m.