C. G. Jungo asmenybės teorijos analizė

Šiame darbe analizuosiu C. G. Jungo analitinės psichologijos teoriją. Jo teorija ypatingą dėmesį skiria žmogaus pasąmonei ir jos funkcionavimui. Pasąmonėje glūdi kompleksai, kurie gali turėti įtakos žmogaus gyvenimui. Mano manymu, tai aktualu šiais laikais, todėl tai viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau būtent šią teorija. Taip pat C. G. Jungo teorija svarbi tuo, kad įvedė tokius terminus, kaip intraversija ir ekstraversija. O tai yra reikalingos sąvokos norint geriau suprasti žmogų ir jo vidinius išgyvenimus. Man asmeniškai ši teorija svarbi tuo, kad padeda geriau suprasti save, savo šešėlius ir aiškina iš kur kyla įgimti žinojimai, supratimai – archetipai.

Taip pat analizuosiu ir šios teorijos pritaikymą. Pagal perskaitytą knyga supratau, kad ši teorija yra labai tinkama socialiniame darbe – darbui su grupėmis. Todėl remdamasi knyga bandysiu tai paaiškinti ir įrodyti.

1. Kaip šis autorius supranta terminą „asmenybė“?

Pagal C. G. Jungo teoriją asmenybę sudaro kelios tarpusavyje susijusios dalys. Jos visos yra skirtingos, tačiau turi tam tikros įtakos viena kitai. Tai sąmonė, asmeninė pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė.

Sąmonė – tai aiškiausia psichikos dalis. Joje slypi dabarties mintys ir prisiminimai. Autorius sąmonę prilygino paprasto kareivio vaidmeniui, nes ji linkusi tikėti, kad viskas yra paprasta. Taip pat knygoje jis kalba apie pasaulėžiūrą, kaip sąmonei artimą darinį. Teigiama, kad pasaulėžiūra yra ne kas kita, kaip išplėsta ir pagilinta sąmonė. O aukštesnė sąmonė ir nulemia pasaulėžiūrą. Todėl iš to galima daryti išvadą, kad sąmonė ir pasaulėžiūra yra stipriai susijusios. Pirmykštis žmogus buvo beveik nesąmoningas, todėl jis gali įsitvirtinti tik pirmykščiame pasaulyje. Tuo tarpu mes turime aukštesnę sąmonę, todėl galime suvokti plačiau. Knygoje pabrėžiama ir valios reikšmė aukštesnėje sąmonėje. Neturint valios ir nemokant valingai nuspręsti, žmogaus požiūris lieka nesąmoningas, dėl to prarandame pasaulėžiūrą, kaip aukštesnės sąmonės dalį. Tuomet lieka būdinga tik nesąmoninga nuostata. O turėti pasaulėžiūra C. G. Jungo supratimu yra be galo svarbu, nes jos neturėti yra fatališkai pražūtinga. Taip yra todėl, kad turėti pasaulėžiūrą reiškia žinoti, kas yra pasaulis ir kas yra pats žmogus. Todėl galima teigti, kad per sąmonę mes suvokiame pasaulį, save. Taip pat sąmonėje yra du be galo svarbūs psichologiniai tipai: intraversija ir ekstraversija. Pagal C. G. Jungą jie yra psichinio reagavimo būdai, kurie gali būti būdingi tam pačiam individui. Tačiau kiekvienas asmuo yra labiau intravertas arba ekstravertas. Intravertas visa, kas jam nors kiek vertinga, mato subjekte, o ekstravertas – objekte. Kitais žodžiais tariant, intravertas yra susikoncentravęs į save, savo vidų, o ekstravertas – į pasaulį, išorę, nuo buvimo su kitais jaučiasi geriau.