Neformaliojo ugdymo samprata bei raiška. Neformaliojo ugdymo proceso kokybės analizė Lietuvos švietimo sistemoje

Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų bei geresnės ugdymo kokybės, neformaliojo ugdymo procese svarbu atsižvelgti į tam tikrus kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad jaunimo neformalusis ugdymas visada turi dvi dalis: ugdytoją ir ugdytinį. Ugdytojas užsiima ugdymu ir tai gali būti apibrėžta tam tikrais kokybiniais ugdymo proceso kriterijais. Tuo tarpu ugdytinio procesas labai priklauso nuo paties ugdytinio – kiek aktyviai jis įsitraukęs į procesą, kiek jis tam skiria dėmesio, laiko ir t.t. Taigi, kokybės užtikrinimas gali būti apibrėžtas, o ugdymosi kokybės užtikrinimo procesas yra sunkiai įmanomas (Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, 2008, 6 p.). Visa tai turi įtakos, kokia dalis mokinių sudaro šalyje, miestuose ir kaimuose. Norint palyginti kaip keičiasi bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, skaičius ir dalis, reikia atsižvelgti į mokinių skaičių šalyje, miestuose ar kaimuose. Tam tikslui buvo sudaryta 2010 - 2012 metų suvestinė (žr. 1 lentelę), remiantis švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis (Švietimo problemos analizė, 2012, 5 p.).

Kaip teigia švietimo problemos analizė (2012) švietimo ir mokslo ministerija nuo 2000 metų atliko daug tyrimų, kurie padėjo atskleisti neformaliojo vaikų švietimo ypatumus. Nors neformaliojo ugdymo kokybė Lietuvos švietimo sistemoje gerėja, tačiau viena iš pagrindinių problemų tampa finansavimas, dėl kurio neformalusis ugdymas negali pilnavertiškai plėtotis. (7 p.). Apibendrinant galima teigti, kad jeigu būtų suteikiamas finansavimas plėtotis neformaliam ugdymui tai skatintų žmones burtis į bendruomenes, didėtų narių, taip pat būtų skatinamas pasirenkamasis vaikų ugdymas.