Mokinių pažinimo kompetencijos ugdymo (si) galimybės 9-10-os klasės biologijos mokymosi priemonių turinyje IKT pagrindu: vadovėlių ir užduočių sąsiuvinių aspektas

Vienas iš šiuolaikinės visuomenės iššūkių – nuolatinė žinių kaita ir gebėjimas tas žinias pritaikyti praktiškai. Dabartiniame, kiekvieną dieną besikeičiančiame pasaulyje, pokyčiai pasidarė įprastu dalyku, tai tapo tarsi gyvenimo norma. Žinant tai, jog šiuolaikinei visuomenei ir modernių organizacijų prigimčiai būdinga orientacija į nuolatinę kaitą, stabilumą galime pavadinti atgyvenusiu dalyku, patologija. Tokiais tempais besikeičiančiame pasaulyje, savaime aišku, kad keičiasi ir požiūris į žinias bei gebėjimus. Šiuo metu jau nebeįmanoma įgyti tiek žinių, kad pakaktų visam gyvenimui, nes tos žinios, išradimai, atradimai sulig kiekviena diena keičiasi, dėl to labai svarbu išmokti ne tam tikrų žinių, o reikiam momentu jas susirasti bei gebėti pasinaudoti. Dėl šių priežasčių vis labiau aktualūs tampa įvairūs informacijos paieškų ir jos valdymo gebėjimai. Atsiranda labai plačiai pritaikomų bendrųjų kompetencijų poreikis.

Nuo 2008 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinamos atnaujintos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o nuo 2011 m. – Vidurinio ugdymo bendrosios programos. Viena aktualiausių ugdymo turinio kaitos krypčių įgyvendinant šias bendrąsias programas – dėmesys bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymui (Grinkevičius, 2014). Šiose programose taip pat yra nurodoma, jog prie dalykinių kompetencijų, mokiniui taip pat yra privalu įgyti ir tokių kompetencijų kaip: mokėjimo mokytis, komunikavimo, IKT, pažinimo bei kitų. Geriausias būdas siekti, jog mokiniai įgytų šias kompetencijas yra parengi integralius mokomuosius vadovėlius, kuriais naudodamiesi mokiniai galėtų ugdytis šias kompetencijas.

Pažinimo kompetencija yra išskiriama, kaip viena svarbesniųjų. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008, p.8) teigia, jog mokinys, kuris ugdosi pažinimo kompetenciją siekia pažinti save, domisi socialine, kultūrine, gamtine aplinka, jos raida. Kryptingai pasirenka ir taiko pažinimo metodus, saugiai tyrinėja, nuosekliai, logiškai, kritiškai mąsto, analizuoja ir sprendžia problemas, daro pagrįstas išvadas. Geba aprašyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais, matematinėmis bei kitomis priemonėmis. Šiuolaikinės Z kartos mokiniai nemėgsta mokytis daug informacijos, jiems labiau patinka žinoti kur galimą tą informaciją susirasti, todėl mokant šiuos vaikus labai svarbu sugebėti atkreipti ir išlaikyti jų dėmesį. Tam yra pasitelkiamos IKT. Jų pagalba ir yra siekiama ugdyti bendrąsias kompetencijas, o tarp jų – pažinimo kompetenciją. Informacinės komunikacinės technologijos (IKT), tai yra informacijos apdorojimo, perdavimo ir perteikimo, kaupimo bei laikymo būdų ir priemonių visuma. Naudojantis IKT mokiniai gali planuoti, stebėti, vertinti, atlikti įvairius bandymus, susirasti reikiamą informaciją. Visa tai leidžia tik dar labiau ugdyti pažinimo kompetenciją.

Šiuolaikinėje mokykloje, mokiniai mokosi naudodamiesi ne tik vadovėliais, tačiau ir prie jų priderintais užduočių sąsiuviniais. Kaip vienas iš veiksnių, galinčių padėti mokiniams ugdyti ir ugdytis įgūdžius, kurie būtų sėkmingo mokymosi mokykloje ir tolesnės karjeros pagrindas – šiuolaikinius ugdymo(si) prioritetus atitinkantys vadovėliai (Grinkevičius, 2014). Dėl šios priežasties yra labai svarbu rengti naujus vadovėlius, kurie padėtų ne tik mokiniams, bet mokytojams lengviau ir įdomiau pateikti informaciją. Taip pat labai svarbu yra ir tai, kad mokyklos skirtų pakankamai lėšų vadovėlių atnaujinimui.