6 ir 9 klasių mokinių mokymosi motyvacija

Viena iš aktualiausių problemų ugdymo srityje visame pasaulyje – nenoras mokytis. Mokinių, neturinčių mokymosi motyvacijos, netrūksta ir Lietuvoje. Ši problema neduoda ramybės tiek tėvams, tiek mokytojams. Viena nesėkmingo mokymosi priežasčių – motyvacijos mokytis stoka. Mokymosi motyvacija priklauso ir nuo artimiausių moksleivį supančių žmonių: tėvų, brolių, seserų, draugų, mokytojų ir kt. Tačiau taip pat svarbus paties mokinio požiūris, jo mokymosi motyvai lemiantis mokymosi motyvacijos buvimą ir jos stiprumą.

Motyvacija paaiškina, kas gali pastiprinti elgesį, orientuoti jį į tikslą, kodėl skiriama atitinkamai laiko vienai ar kitai užduočiai atlikti. Motyvacija sąlygoja mokymosi rezultatus, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus bei įgūdžius, žadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, turi įtakos mokymosi kokybei ir mokymosi pasekmėms. Motyvacija yra viena iš svarbiausių ugdymo problemų. Mokinių mokymosi motyvacijos stoka ir jos ugdymo svarba atskleidžiama įvairiais aspektais. Mokymosi motyvacijos tyrimai prisideda prie nuoseklaus mokymosi visą gyvenimą, kuris turi tapti svarbiausiu principu pilname mokymosi kontekstų vientisume. Mokymosi motyvacija yra pagrįsta vidine, išorine ir pasiekimų motyvacijomis, orientacija į tikslą bei mokinių įsitraukimo į mokymosi procesą lygiu.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad dalies moksleivių mokymosi motyvacija silpnėja dėl įvairiausių psichologinių, socialinių priežasčių, moksleiviai pradeda praleisti pamokas, nelankyti mokyklos ar suprastėja jų pažangumas. Tuo mokiniai apsunkina savo tolesnį gyvenimą, kuriam šiuolaikinis pasaulis kelia žinių ir mokymosi visą gyvenimą iššūkius. Moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimas, pasireiškiantis nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka – tai viena aktualiausių mokyklos problemų.

Mokymosi motyvacijai įtakos turi ir vaiką supanti aplinka. Pati artimiausia institucija vaikui yra šeima, tačiau be šeimos, vaiko gyvenime didelį vaidmenį atlieka mokykla. Būtent mokykloje jis įgauna impulsą tolimesnei savo veiklai ir kūrybai, tačiau gali įvykti ir atvirkščiai: vaikas, nuolat patirdamas nesėkmes, konfliktuodamas su mokytojais ir bendramoksliais, gali prarasti bet kokį norą mokytis ar net mesti mokyklą. Organizuojant mokymo procesą, reikia galvoti apie mokiniams artimą ir suprantamą mokymosi tikslą. Svarbu išsiaiškinti paties vaiko požiūrį į mokslą ir tai, kaip jis vertina savo nesėkmes ir jų priežastis.

Šiame darbe nagrinėjama šeštų ir devintų klasių mokinių mokymosi motyvacija, ją sudarantys motyvai, įtakojantys veiksniai. Šiuo tikslu siekiama išsiaiškinti esminius skirtingų mokyklinio amžiaus vaikų grupių mokymosi motyvacijos ypatumus, kurie buvo pastebėti atliekant pedagoginę praktiką mokykloje. Atliktas tyrimas ir gauti rezultatai reikšmingi man kaip pedagogei ir visos mokyklos bendruomenei, kurios mokiniai dalyvauja šiame tyrime.

Gauti rezultatai yra svarbūs siekiant giliau atskleisti mokymosi motyvacijos kaip reiškinio prigimtį, prognozuoti jos silpnėjimo priežastis, veikiančias asmenybę, išorinių ir vidinių veiksnių įtaką mokymosi motyvacijai. Išsiaiškinusi šias priežastis galėsiu geriau organizuoti mokymo turinį, kaip pedagogė, mokiniams padėsiu pasiekti geresnių akademinių rezultatų.

Darbo tikslas – ištirti šeštų ir devintų klasių mokinių mokymosi motyvacijos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti mokslinius literatūros šaltinius apie mokymosi motyvaciją, jos sampratą, skirstymą bei įtaką mokymuisi;
• Atlikti kiekybinį šeštų ir devintų klasių mokinių mokymosi motyvacijos tyrimą;
• Palyginti skirtingų amžiaus grupių mokinių vidinės ir išorinės mokymosi motyvacijos ypatumus;
• Aptarti mokymosi motyvacijos sąsajas su mokinių pažangumu ir lankomumu bei noro mokytis ir fiziologinių poreikių tenkinimo ryšį.

Darbo problema – kokie veiksniai lemia šeštų ir devintų klasių mokinių mokymosi motyvaciją.

Hipotezė – šeštų ir devintų klasių mokinių mokymosi motyvacija priklauso nuo skirtingų vidinės ir išorinės mokymosi motyvacijos veiksnių.

Tyrimo metodai. Darbe naudotasi apklausos tyrimo metodu, buvo parengtas klausimynas pagal Academic Motivation Questionnaire (Shia, 1998). Atlikta kiekybinė duomenų analizė, buvo naudojama Microsoft Excel programa. Duomenys susisteminti sudarant lentelės ir diagramas.

Tyrimas atliktas Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje. Tyrimo dalyviai – šeštų ir devintų (pirmų gimnazinių) klasių mokiniai.