Autizmas, jo samprata

Autizmas – tai sudėtingas raidos sutrikimas, kuris pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų ir kitokiais nenormalumais. Autizmas turi kai kuriuos tik jam būdingus požymius, kurie išlieka visą gyvenimą.

Prancūzų gydytojas knygoje “Laukinis Aveyron’o berniukas” (1799) vienas iš pirmųjų aprašė berniuką, kuris pagal šiuolaikinius autizmo sutrikimo požymius turėjo autizmo sutrikimą. Knyga buvo išleista 1801 metais ir iki šiol laikoma viena pirmųjų knygų, kurioje kalbama apie surikusio intelekto vaikus (Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002).

Lietuvoje apie autizmą pradėta kalbėti prieš 8-9 metus (Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002). Lietuviškos literatūros šia tema taip pat nėra itin gausu, nors nemažai mokslininkų yra rašę autizmo tema (R. Ivoškuvienė, J. Balčiūnaitė, A. R. Ambrukaitienė ir kt). Medžiagos apie autizmo sutrikimą vis daugėja: leidžiamos knygos šia tema, interneto svetainėse kalbama apie šį sutrikimą turinčius vaikus, jų socializaciją, gydymą, rašomi straipsniai.

Autizmas retas sutrikimas, tačiau pagal įvairios literatūros duomenis šį sutrikimą turinčių asmenų daugėja. C. Gillberg (1984) nurodo, kad iš 10000 vaikų autizmo sindromas būdingas 4-5 vaikams. 1992 metais C. Gillberg ir M. Coleman pateikia duomenis, kur iš 10000 vaikų 10-14 vaikų pasižymi autizmo sindromu. Lietuvoje, Vilniaus mieste, iš 10000 vaikų autizmu pasižymi 11,8 (S. Lesinskienė, D. Pūras, A. Kajokienė, J. Šenina, 2001). Šie duomenys atspindi autizmo paplitimo tendenciją, kuri nesikeičia. Autizmo paplitimą gali sąlygoti ir tai, kad pagerėjo autizmo diagnozavimas. Autizmo sutrikimas yra kompleksinis ir pasižymi daugybe įvairių požymių, todėl jį nebuvo lengva diagnozuoti ir tinkamai apibūdinti. Net ir dabar nėra vieningo autizmo apibūdinimo. Dabar, kai informacijos apie šį sutrikimą yra kiek daugiau, galima lengviau ir greičiau konstatuoti šį sutrikimą ir taikyti tam tikrą specialų gydymą ir ugdymą.

Autizmo paplitimas, visuomenės dėmesys skatina informacijos sklaidą šia tema. Autizmu domisi ne tik medikai, kuriems svarbu rasti tinkamiausią būdą autistiškų vaikų gydymui, pedagogai, kurie rūpinasi autistiškų vaikų ugdymo kokybe, bet ir patys autizmo sutrikimą turinčių vaikų tėvai. Jiems svarbu kuo daugiau žinoti apie šį sudėtingą sutrikimą, kad ir jie galėtų prisidėti prie savo vaiko tobulesnio brendimo ir raidos. Todėl ši tema labai aktuali šių dienų visuomenėje, kuri stengiasi, kad kiekvienam mūsų visuomenės nariui būtų gerai. Augantis autizmo paplitimas, visuomenės poreikis žinoti kuo daugiau apie šį sutrikimą skatina plačiau domėtis šiuo sutrikimu ir su juo susijusiomis problemomis.