Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą ypatumai

Mokymosi visą gyvenimą memorandume apibrėžtos mokymąsi visą gyvenimą skatinančios priežastys - žiniomis grindžiamos visuomenės ir ūkio poreikiai bei galimybė orientuotis ir gyventi vis sudėtingesniame socialiniame, kultūriniame, politiniame pasaulyje lemia ir Lietuvos suaugusiųjų mokymosi motyvus, tikslus, poreikius (Šutinienė ir kt. 2007).
Mokymosi visą gyvenimą paradigmoje suaugusiųjų mokymosi poreikių tyrimo problematikai skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant padėti suaugusiems ne tik geriau adaptuotis darbo rinkoje, bet ir siekti autentiškų, giluminių asmeninių tikslų. Psichosocialiniai, socioekonominiai, kultūriniai ir net politiniai poreikiai yra neatsiejama kiekvieno individo kasdienos dalis, ir mokymosi poreikiai šių poreikių atžvilgiu turi būti pakankamai ištirti, apibendrinti ir paskelbti, siekiant teikti suaugusiems kokybiškas švietimo paslaugas.
Kaita šiuolaikinėje visuomenėje yra visaapimanti. Ji pasireiškia mokslinių ir technologinių pokyčių skatinamais didėjančiais reikalavimais kompetencijoms, taip pat gausėjančių mokymosi galimybių pasiūla. Taip kuriama besimokanti visuomenė. Tačiau žmogus tampa savimi mokydamasis kiekvieną gyvenimo akimirksnį. Suaugęs žmogus mokosi nuolat. Mokymosi priežasčių yra daug, tačiau visais atvejais mokymasis efektyvesnis tada, kai yra susijęs su autentiškais kiekvieno žmogaus esminiais tikslais, kai mokydamasis žmogus geriau pažįsta save, labiau savimi pasitiki ir gerbia save (Zuzevičiūtė, 2007, p.6).
Daugelis autorių, tokių kaip Zuzevičiūtė (2007), Teresevičienė M., Gedvilienė G. (2006), Hansen Lemme B. (2003), bei užsienio tyrėjai Grow G. (1991) ir Lindeman E. (2004) rašo apie suaugusiųjų mokymąsi, kokia yra psichosocialinės raidos įtaka mokymuisi, koks yra suaugusiųjų kognityvinis vystymasis. Todėl neišvengiamai kyla problema, kokie yra skiriami suaugusių mokymosi ypatumai.
Pagrindinis šio darbo tikslas: apžvelgti ir panagrinėti skirtingų autorių požiūrį į suaugusiųjų mokymosi ypatumus. Šiam tikslui keliami uždaviniai:
1. apžvelgti pagrindinius suaugusiųjų mokymosi ypatumus;
2. panagrinėti psichosocialinę suaugusiųjų raidą;
3. išsiaiškinti, kokią įtaką mokymuisi daro kognityvinis vystymasis.