Apie būsto paskolas

2008-2009 metai pasauliui tapo įsimintini dėl visas šalis sukrėtusios finansinė krizės. Per šį laikotarpį trijų Baltijos tigrų – Lietuvos, Latvijos, Estijos – ekonomikos krito kone labiausiai. Atitinkamai per 2009 BVP Lietuvoje sumenko -16 proc., Latvijoje -18 proc. ir Estijoje -14 proc. Anot ekspertų, Lietuvoje ekonomikos atsigavimo ženklų jau esti, nors tikėtina, jog 2010 metais ekonomika dar trauksis -2 proc.Namų ūkiai vengia prisiimti papildomų įsipareigojimų dėl prastėjančios finansinės padėties, kurią lemia didėjantis nedarbas, mažėjančios pajamos, santykinai išaugusios vartojimo išlaidos. Sulėtėjęs ekonominis aktyvumas ir netikrumas dėl ateities dalį investicijų padarė nepatraukliomis, o tai sumažino poreikį skolintis, kuris buvo itin išaugęs per pastaruosius septynerius metus. 1 paveikslas atvaizduoja kiekybinius hipotekinių kreditų augimo tempus. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais, šis rodiklis ūgtelėjo net 2,5 karto.

1 pav. Būsto paskolų ir BVP santykis

2009 metais pasigirdus kalboms apie galimą lito devalvaciją ir pusmečio tarpbankinei litų palūkanų normai pasiekus neregėtas aukštumas (2008-12-23 dieną 6 mėnesių VILIBOR 10,44 proc.) namų ūkiai susidūrė su nemokumo problemomis. Įvertinę riziką ir paklausos finansiniams ištekliams mažėjimą bankai per metus kreditavimo įsipareigojimus sumažino du kartus. Nors remiantis SEB banko specialistų duomenimis paskolų apimtys fiziniams asmenims būstui įsigyti sumenko vos -2 proc., nuo 2009-01-01 buvusių 20772,4 mln. Lt iki 2010-01-01 20349,5 mln. Lt. Vieniems bankas taikant griežtesnę paskolų išdavimo politiką, kiti savo ruožtu ėmė taikyti palankesnes kredito išdavimo sąlygas (pavyzdžiui, kredituoti didesnę būsto vertės dalį, prailginti lengvatinius periodus iki 3 metų). Kredito įstaigoms konkuruojant klientai ėmė ieškoti optimaliausių, t.y. „pigiausių“ paskolų, kas lėmė padidėjusį refinansuojamų paskolų kiekį – imta perkėlinėti finansinius įsipareigojimus iš vieno banko į kitą. Žymiai ūgtelėjo poreikis koreguoti kredito sąlygas: ypač mažinti maržą, ilginti paskolos trukmę, keisti valiutą, fiksuoti palūkanas.Swedbank duomenimis, vidutinė šiuo metu banke išduodamų būsto paskolų suma yra apie 155 tūkst. litų. Dažniausiai perkami standartiniai butai naujos statybos namuose, o vidutinė paskolos trukmė yra 25 metai, populiariausia paskolos valiuta – eurai.

Baigiamojo bakalaurinio darbo tikslas.Aptarti nekilnojamojo turto paskolų išdavimo sąlygas, išnagrinėti pagrindinius paskolų grąžinimo metodus, išvesti ir aprašyti detaliai kreditų analizei reikalingas formules. Pateikti paskolų amortizavimo eiliškumo sekas. Darbo eigoje praktiniu uždaviniu palyginti paskolų panašumus ir skirtumus. Sieksiu sumodeliuoti realias paskolos grąžinimo situacijos kintamų palūkanų atveju. Trumpai aprašysiu infliacijos poveikį paskoloms.