Veiksnių, turinčių įtakos Lietuvos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui, analizė

Pieno ūkis – viena svarbiausių šalies žemės ūkio šakų, turintis ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę. 2000 metais suarė 17 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės, o pieno produktų eksportas - virš 30 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto.(Stankūnienė ir kt.,2008)

Pieno kokybę apibūdina visa eilė rodyklių. Svarbiausias iš jų - somatinių ląstelių skaičius (SLS). Didėjantis SLS nurodo, kad karvė serga dažniausiai pasitaikančia ginekologine liga mastitu. Ši ligos forma neturi jokių klinikinių požymių ir nustatoma tik tiriant SLS. Dažnai slaptieji mastitai pereina į klinikinius. Klinikinis mastitas sukeliamas patogeninių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad apie 95 proc. mastito atvejų sukelia agalaktinis streptokokas, auksinis stafilokokas, dysgalaktinis streptokokas, tešmens streptokokas ir žarninė lazdelė (Japertas ir kt., 2001).

Nacionalinė mastito taryba JAV nustatė, kad išlaidos vienai karvei, sergančiai mastitu, gydyti siekia 180 JAV dolerių.Nuostolis dėl sumažėjusių primilžių siekia apie 70 proc.Pienininkystės ūkiai daugiau nuostolių patiria dėl slaptojo negu dėl klinikinio mastito.( Paulauskas, 2010).

Nors mastitų sukėlėjai gana plačiai išanalizuoti, tačiau jų paplitimas Lietuvoje ir jautrumas antibiotikams nėra gerai žinomi, todėl šiam darbui buvo pasirinktas darbo tikslas : Išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos karvių mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir aprašyti Lietuvoje paplitusius karvių mastito sukėlėjus;

2. Statistiškai įvertinti ir aprašyti veiksnių (metų, sezono ir apskrities) įtaką mastitų sukėlėjų rūšims ir paplitimui kontroliuojamų karvių piene 2011 metais;

3. Atlikti mastitų sukėlėjų jautrumo antibiotikams duomenų analizę ir statistiškai įvertinti priklausomybę tarp antibiotikų.