Klinoptilolito adsorbcijos geba pereinamųjų metalų jonams

Ceolitai – tai kalnų uolienų mineralai. Per paskutiniuosius 200 metų buvo atrasta per 40 gamtinių ceolitų; dažniausi yra klinoptilolitas, analcimas, erionitas, heulanditas, laumonitas, filipsitas. Daugiau nei 150 rūšių buvo susintetinta. Jie yra ekologiškai švari, inertinė ir netoksiška medžiaga. Dėl šių savybių juos galima naudoti daugelyje pramonės, žemės ūkio, buities, gamtosaugos sričių, ekologinių katostrofų pasekmių šalinimui ir kt.

Unikali ceolitų savybė – atsparumas agresyvioms terpėms, aukštoms temperatūroms, jonizuojančio spinduliavimo poveikiui, sorbcijos selektyvumas šarminių, šarminių žemių ir kai kurių sunkiųjų metalų katijonams, todėl pastaraisiais dešimtmečiais įgauna vis platesnį pritaikymą visame pasaulyje. Ceolitai įdomūs kaip katalizatorių struktūrinė dalis ar nešiklis, kaip užpildas gaminant mineralines trąšas ir daugelyje kitų sričių.

Klinoptilolitas Na(AlSi5O12)∙6H2O priskiriamas ceolitinės struktūros mineralams. Jis kaip ir kiti ceolitai gali būti panaudotas vandens ir kitokių tirpalų valymui nuo sunkiųjų metalų, kaip žaliava kitų junginių sintezei ir kt.

Darbo tikslas: nustatyti klinoptilolito jonų mainų gebą pereinamųjų metalų jonams rūgštinėje terpėje.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti gamtinio klinoptilolito mineralinę sudėtį.
2. Nustatyti klinoptilolitui būdingą adsorbcijos gebą pereinamųjų metalų jonams.
3. Apibūdinti klinoptilolito su įsiterpusiais pereinamųjų metalų jonais savybes instrumentinės analizės tyrimų metodais.