Žmogaus krūties navikų ląstelių pirminių kultūrų išsiskyrimas ir apibūdinimas

Krūties vėžys – labai heterogeniška liga: navikai skiriasi savo morfologiniais ir citologiniais požymiais, genų raiška vėžinėse ląstelėse bei naviko vystymuisi svarbių ląstelės paviršiaus molekulių raiška. Nepaisant to, dažniausiai šios ligos gydymui parenkami tradiciniai vėžio terapijos metodai: operacija, radioterapija, chemoterapija ir/arba hormonų terapija [1, 2]. Šie gydymo metodai nėra pakankamai specifiniai, todėl jie yra kenksmingi ir sveikoms organizmo ląstelėms, kas sukelia įvairius nepageidaujamus poveikius. Tai skatina gydytojus ir mokslininkus ieškoti labiau personalizuoto krūties vėžio gydymo alternatyvų, tokių kaip FAB raiškos panaudojimas vaistų aktyvavimui [3] ar koneksinų ir plyšinių jungčių (PJ) funkcijų panaudojimas naikinant vėžines ląsteles [4].

Pirminės krūties vėžinių ląstelių kultūros yra geras ligos in vitro modelis, galintis suteikti reikšmingos informacijos apie naviko savybes. Iš nedidelio biopsijos ar operacijos metu gauto audinio gabalėlio galima išskirti ląsteles, kurios beveik neribotai dauginasi. Ląstelės gali būti naudojamos kaip tyrimo objektas siekiant nustatyti įvairių krūties vėžio tipų atsaką į skirtingus gydymo metodus, gerinant supratimą apie vėžinėse ląstelėse įvykusius pakitimus. Tokios kultūros turi pranašumų, lyginant jas su tradiciškai naudojamomis ląstelių linijomis: eksperimentams dažniausiai naudojamos ląstelių linijos, išskirtos iš piktybiškesnių, dažniausiai metastazuojančių auglių, todėl jos neatspindi navikų heterogeniškumo [5]. Nustatyta, kad dažnai tyrimams naudojamų ląstelių linijų, tokių kaip MDA-MB-231 ir MCF-7, genotipas tarp laboratorijų skiriasi [6, 7]. Tai gali lemti svarbius ląstelių fenotipo pokyčius ir sukelti sunkumų interpretuojant gautus tyrimų rezultatus. Pirminės krūties vėžinių ląstelių kultūros, kita vertus, tiriamos atlikus tik keletą persėjimų, todėl šios ląstelės labiau atitinka auglio savybes ir gali būti panaudotos kaip ligos modelis. Šios ląstelių kultūros turi ir trūkumų: išgauti pakankamai homogenišką kultūrą yra sunku, o išskirtos ląstelės dažniausiai lėtai dalijasi [5].

Nors pirminės krūties vėžinių ląstelių kultūros gali būti naudingos siekiant nuspėti atsaką į chemoterapiją, duomenų apie šių ląstelių fenotipą yra mažai. Dažniausiai tiriama auglio ląstelių CD24 ir CD44 žymenų raiška [8], tačiau kitų ligos vystymuisi reikšmingų žymenų tyrimų atlikta nedaug. Mūsų darbo tikslas – ištirti ir palyginti iš krūties vėžio operacinės ar biopsijos medžiagos išskirtas pirmines ląstelių kultūras, įvertinti jų morfologiją, proliferaciją ir ląstelės žymenų (CD24, CD44, FAB, Ki-67, Cx26, Cx30, Cx43 ir Cx45) raišką.

Darbo tikslas: Ištirti ir palyginti iš krūties naviko išskirtas pirmines ląstelių kultūras, įvertinti jų morfologiją, proliferaciją ir ląstelės žymenų raišką.  

Darbo uždaviniai:  

1 Iš krūties navikų operacijos ar biopsijos metu gautos medžiagos išskirti pirmines krūties vėžio ląstelių kultūras ir aprašyti ląstelių morfologiją.

2 Įvertinti ir palyginti išskirtų ląstelių (BC) bei žmogaus krūties duktalinės karcinomos (MCF-7) ir adenokarcinomos (MDA-MB-231) linijų ląstelių proliferaciją.

3 Įvertinti CD24 ir CD44 žymenų raišką pirminėse krūties vėžio ląstelių kultūrose.

4 Ištirti bei kiekybiškai įvertinti proliferacijos žymens Ki-67 raišką pirminėse krūties vėžio ląstelių kultūrose.

5 Ištirti bei kiekybiškai įvertinti fibroblastų aktyvavimo baltymo (FAB) raišką pirminėse krūties vėžio ląstelių kultūrose.

6 Ištirti koneksinų (Cx26, Cx30, Cx43 bei Cx45) raišką pirminėse krūties vėžio ląstelių kultūrose bei MDA-MB-231 ląstelių linijoje.