Šiuolaikinio meno renginio komunikacija. Kauno bienalės atvejis

87 psl. / 26000 žod.

Ištrauka

Lietuvos meno rinkoje vyraujant romantiniam požiūriui į meną, jog jis savaime yra vertybė ir pats save komunikuoja, įvairios meno institucijos ir meniniai projektai kenčia nuo dėmesio stokos bei grėsmės nebeegzistuoti. Dauguma jų gauna paramą iš valstybės ar privačių fondų, bet ar jie įdeda pakankamai pastangų, kad sulauktų visuomenės dėmesio ir galėtų nebebūti priklausomi nuo valstybės? Marketingas, viešieji ryšiai, auditorijos tyrimai, komunikacijos kanalų analizavimas – visa tai priemonės padedančios ir prisidedančios prie kiekvieno meno renginio, parodos, koncerto sėkmės. Kiekvienam verslo sektoriaus atstovui aišku – neužtenka gero turinio. Dėl prasto viešinimo net ir įdomiausias renginys gali likti nepastebėtas. Pasak Lubytės, yra dvi pagrindinės priežastys, lemiančios gero ir kokybiško viešinimo ignoravimą – marketingo ir kitų komunikacijos įrankių priskyrimas verslo sektoriui bei meno objektų specifiškumas (Lubytė 2000: 110).

Temos aktualumas – Lietuvoje vyrauja požiūris, jog komunikacija nėra svarbi meno institucijoms, renginiams, projektams, nes tokie komunikacijos įrankiai kaip marketingas, viešieji ryšiai, reklama iki šiol siejami su pelnu, komercija ir pataikavimu tikslinės auditorijos nuomonei. Kaip to rezultatą galima įvardinti tik nedidelį skaičių meno projektų/ renginių/ institucijų, kurios aktyviai užsiima marketingu, viešaisiais ryšiais, reklama bei kitais komunikacijos įrankiais, kurie galėtų sąlygoti didesnę sėkmę jų gyvavime ir veikloje. Tema aktuali, nes, išanalizavus kuo marketingas naudingas organizuojant šiuolaikinio meno renginį, kaip panaudoti viešuosius ryšius taip, kad šiuolaikinio meno renginio lankytojai patys reklamuotų renginį ar kodėl auditorijos tyrimai svarbūs ir juos reikia vykdyti, galima būtų įrodyti, jog komunikacijai meno sferoje turi būti skirtas didesnis dėmesys ir tai nebūtinai sąlygoja komerciją ir meninės vertės nukentėjimą.

Darbo objektas – šiuolaikinio meno renginio sklaidai naudojami komunikacijos kanalai.

Problema – kokie komunikacijos kanalai atitinka šiuolaikinio meno renginio atvirą tarpdisciplininį formatą?

Darbo tikslas – išanalizuoti šiuolaikinio meno renginio komunikacijos kanalus, pasitelkus Kauno bienalės atvejo analizę.

Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:

  • Apibrėžti šiuolaikinio meno renginio funkcijas.
  • Išanalizuoti, kuo auditorijos tyrimai galėtų būti naudingi šiuolaikinio meno renginio komunikacijai.
  • Pagrįsti tokių komunikacijos įrankių, kaip marketingas, viešieji ryšiai, reklama svarbą ir naudą vystant šiuolaikinio meno renginio komunikaciją.
  • Išsiaiškinti, kaip miesto erdvės gali prisidėti prie renginio komunikacijos.
  • Atskleisti, kuo netradicinė komunikacija svarbi šiuolaikiniam meno renginiui.
  • Atlikti kokybinį tyrimą pusiau struktūrizuoto interviu forma, siekiant išsiaiškinti, kokius komunikacijos kanalus naudoja Kauno bienalė.
  • Atskleisti, kaip integruojami tradiciniai ir netradiciniai komunikacijos kanalai, viešinant Kauno bienalę.
  • Pagal gautus rezultatus pateikti siūlymus, kokiais būdais galima būtų tobulinti Kauno bienalės komunikaciją.

Darbe taikomi tyrimo metodai:

  1. Literatūros analizė bei sintezė;
  2. Antrinių duomenų analizavimas;
  3. Kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas interviu.

Teorinėje baigiamojo darbo dalyje taikyta mokslinės literatūros analizė. Naudotos mokslinės literatūros specifiką lėmė darbo tema, problema, objektas ir uždaviniai. Reikėtų paminėti, jog analizuojant šiuolaikinio meno renginių komunikaciją, jaučiamas mokslinės literatūros trūkumas, ypač analizuojant bienalių komunikaciją. Lietuvoje bienalių komunikacija beveik nenagrinėta, tad lietuviškų literatūros šaltinių sunku rasti. Iš lietuvių autorių renginio santykį su miestu plačiai nagrinėjo Liutauras Kraniauskas (2011), apie meno marketingą, meno auditorijas daug rašė Elona Lubytė (2008), socialines medijas – Žakas (2013), auditorijos tyrimus aprašinėjo Alperytė ir Savickienė, apie tarpdiscipliniškumą rašė Kreivytė (2013), meno projektų valdymą aptarinėjo Kuizinienė (2007), Žalpys (2007), Bulevičius (2007), Jatkauskas (2007), Andrulienė (2007), apie kultūros institucijų komunikaciją rašė Klivis (2013). Taip pat remtasi tokiais užsienio autoriais kaip Bowdin (2001), Getz (1997), Derrett (2003), Richards (2010), Palmer (2010), kurie visi nagrinėjo renginių vadybą. Taip pat buvo nagrinėtas marketingas ir viešieji ryšiai meno renginio kontekste remiantis tokiais autoriais kaip Cannon (1997), Grunig (1999), Hunt (1999), Kotler (1997), Shao(2002), Artur W. Page society (2012).

Analizuojant šiuolaikinio meno renginio funkcijas, buvo naudoti lietuvių ir užsienio autorių literatūros šaltiniai, moksliniai darbai ir straipsniai. Tokie pat metodai buvo taikomi tiriant šiuolaikinio meno renginio komunikaciją ir komunikavimo kanalus. Darbe taip pat buvo naudojami internetiniai šaltiniai – informaciniuose ar specializuotuose meno portaluose pateikiami straipsniai bei įvairių meno renginių tinklalapiai.

Baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariamos šiuolaikinio meno renginio bruožai, taip pat jo funkcijos, kaip skirtingos meno renginių funkcijos pritraukia skirtingas 4auditorijas. Taip pat aptariama auditorijos tyrimų naudą ir svarbą. Be auditorijos tyrimų, kalbama apie auditorijos formavimą - komunikacijos įrankių, kaip marketingas (reklama) ir viešieji ryšiai svarbą, viešinant šiuolaikinio meno renginį. Taip pat aptariami tradiciniai komunikacijos kanalai kaip spauda, televizija, internetas ir pan. Aptariamas socialinių medijų panaudojimas viešinant meno renginį. Antrojoje dalyje nagrinėjami netradiciniai komunikacijos būdai: netradicinės komunikacijos formos, tokios kaip performansas, „flashmobas“, apžvelgiama kas yra netradiciniai komunikacijos būdai. Taip pat nagrinėjama, kaip miesto erdvės gali pasitarnauti šiuolaikinio meno renginio komunikacijai, aptariama ir renginio nauda miestui. Trečiojoje dalyje atliktas kokybinis tyrimas pusiau struktūrizuoto interviu forma su pasirinkto šiuolaikinio meno renginio – Kauno bienalės - ekspertais. Tokia forma pasirinkta dėl galimybės reaguoti į respondentų atsakymus ir interviu metu užduoti papildomų klausimų, kurie padėtų detalesnei analizei. Apklausti ekspertai, kurie 2013 metais Kauno bienalėje rūpinosi marketingu/ viešinimu ir viešaisiais ryšiais bei bienalės vadovė. Analizuojami antriniai duomenys, susiję su renginio viešinimu. Remiantis nagrinėta literatūra ir atlikto tyrimo rezultatais, baigiamojo darbo gale pateikiamos išvados ir siūlymai Kauno bienalės kontekste.


Turinys

  • ĮVADAS3
  • 1. ŠIUOLAIKINIO MENO RENGINIO AUDITORIJOS FORMAVIMAS6
  • 1.1. Interaktyvumas kaip esminis šiuolaikinio meno renginio bruožas6
  • 1.2. Šiuolaikinio meno renginio funkcijos: skirtingos auditorijos8
  • 1.3. Meno renginio auditorijos tyrimų svarba vystant meno renginį10
  • 1.4. Auditorijos formavimas: marketingas ir viešieji ryšiai12
  • 1.5. Žiniasklaida ir komunikacijos kanalai viešinant renginius15
  • 1.5.1. Socialinių medijų panaudojimas viešinant meno renginį17
  • 2. NETRADICINĖ ŠIUOLAIKINIO MENO RENGINIO KOMUNIKACIJA19
  • 2.1. Meninės veiklos kaip komunikacijos forma19
  • 2.2. Miesto erdvės kaip netradicinės komunikacijos įrankis20
  • 2.3. Miesto komunikacija per renginius: įvaizdžio formavimas21
  • 3. KAUNO BIENALĖS KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS TYRIMAS24
  • 3.1 Kauno bienalės pristatymas24
  • 3.2. Tyrimo metodologija25
  • 3.3. Tyrimo proceso organizavimas26
  • 3.4. Pirminių ir antrinių duomenų analizė27
  • IŠVADOS IR SIŪLYMAI40
  • LITERATŪROS SĄRAŠAS:42
  • ILIUSTRACIJOS45
  • SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS46
  • PRIEDAS 1.INTERVIU SU KAUNO BIENALĖS VADOVE VIRGINIJA VITKIENE48
  • PRIEDAS 2. INTERVIU SU DANU VILUCKU55
  • PRIEDAS 3. INTERVIU SU AGNE PINIGIENE60
  • PRIEDAS 4. 2013 METŲ KAUNO BIENALĖS SPAUDOS MONITORINGAS66

Reziumė

Autorius
giedrėpu
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Komunikacija
Kaina
€18.63
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Vas 21, 2020
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
87 psl.

Susiję darbai

Komunikacija

Komunikacija Prezentacija justxxx1
Prezentacijoje daug medžiagos: 42 skaidrės.

Neverbalinė komunikacija

Komunikacija Prezentacija elvyraram
§Vizualiai gaunamą informaciją, kai gavėjas mato siuntėjo ženklus ir interpretuoja komunikacinius signalus (poza, gestai, veido išraiška, šypsena, akių kontaktas ir kt.). § §Neverbaliniai...

Komunikacija ir informacijos valdymas organizacijoje

Komunikacija Prezentacija ruciau
Komunikacija organizacijoje – tai dviejų ar daugiau žmonių pasikeitimo informacija, žiniomis, požiūriais, idėjomis, ketinimais procesas, vienijantis atskirų organizacijos grupių veiksmus siekiant bendro tikslo.

Komunikacija: išorinė ir vidinė

Komunikacija Kursinis darbas 2018 m. rozinerozine
Darbe pateiktos pagrindinės komunikacijos sąvokos, pristatytas komunikacijos proceso modelis, pristatytos komunikacijos rūšys bei parašytos išvados. Pristačius gavau 10.

Komunikacija: vidinė ir išorinė

Komunikacija Referatas 2020 m. neechii00
Temos aktualumas. Bendravimas. Kiekvienas žmogus savotiškai turi savo bendravimo tipą. Visi mes skirtingi. Tačiau bendrauti ir palaikyti ryšį su kitais yra lyg instinktas...