Šiuolaikinio meno renginio komunikacija. Kauno bienalės atvejis

Lietuvos meno rinkoje vyraujant romantiniam požiūriui į meną, jog jis savaime yra vertybė ir pats save komunikuoja, įvairios meno institucijos ir meniniai projektai kenčia nuo dėmesio stokos bei grėsmės nebeegzistuoti. Dauguma jų gauna paramą iš valstybės ar privačių fondų, bet ar jie įdeda pakankamai pastangų, kad sulauktų visuomenės dėmesio ir galėtų nebebūti priklausomi nuo valstybės? Marketingas, viešieji ryšiai, auditorijos tyrimai, komunikacijos kanalų analizavimas – visa tai priemonės padedančios ir prisidedančios prie kiekvieno meno renginio, parodos, koncerto sėkmės. Kiekvienam verslo sektoriaus atstovui aišku – neužtenka gero turinio. Dėl prasto viešinimo net ir įdomiausias renginys gali likti nepastebėtas. Pasak Lubytės, yra dvi pagrindinės priežastys, lemiančios gero ir kokybiško viešinimo ignoravimą – marketingo ir kitų komunikacijos įrankių priskyrimas verslo sektoriui bei meno objektų specifiškumas (Lubytė 2000: 110).

Temos aktualumas – Lietuvoje vyrauja požiūris, jog komunikacija nėra svarbi meno institucijoms, renginiams, projektams, nes tokie komunikacijos įrankiai kaip marketingas, viešieji ryšiai, reklama iki šiol siejami su pelnu, komercija ir pataikavimu tikslinės auditorijos nuomonei. Kaip to rezultatą galima įvardinti tik nedidelį skaičių meno projektų/ renginių/ institucijų, kurios aktyviai užsiima marketingu, viešaisiais ryšiais, reklama bei kitais komunikacijos įrankiais, kurie galėtų sąlygoti didesnę sėkmę jų gyvavime ir veikloje. Tema aktuali, nes, išanalizavus kuo marketingas naudingas organizuojant šiuolaikinio meno renginį, kaip panaudoti viešuosius ryšius taip, kad šiuolaikinio meno renginio lankytojai patys reklamuotų renginį ar kodėl auditorijos tyrimai svarbūs ir juos reikia vykdyti, galima būtų įrodyti, jog komunikacijai meno sferoje turi būti skirtas didesnis dėmesys ir tai nebūtinai sąlygoja komerciją ir meninės vertės nukentėjimą.

Darbo objektas – šiuolaikinio meno renginio sklaidai naudojami komunikacijos kanalai.

Problema – kokie komunikacijos kanalai atitinka šiuolaikinio meno renginio atvirą tarpdisciplininį formatą?

Darbo tikslas – išanalizuoti šiuolaikinio meno renginio komunikacijos kanalus, pasitelkus Kauno bienalės atvejo analizę.

Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:

• Apibrėžti šiuolaikinio meno renginio funkcijas.
• Išanalizuoti, kuo auditorijos tyrimai galėtų būti naudingi šiuolaikinio meno renginio komunikacijai.
• Pagrįsti tokių komunikacijos įrankių, kaip marketingas, viešieji ryšiai, reklama svarbą ir naudą vystant šiuolaikinio meno renginio komunikaciją.
• Išsiaiškinti, kaip miesto erdvės gali prisidėti prie renginio komunikacijos.
• Atskleisti, kuo netradicinė komunikacija svarbi šiuolaikiniam meno renginiui.
• Atlikti kokybinį tyrimą pusiau struktūrizuoto interviu forma, siekiant išsiaiškinti, kokius komunikacijos kanalus naudoja Kauno bienalė.
• Atskleisti, kaip integruojami tradiciniai ir netradiciniai komunikacijos kanalai, viešinant Kauno bienalę.
• Pagal gautus rezultatus pateikti siūlymus, kokiais būdais galima būtų tobulinti Kauno bienalės komunikaciją.

Darbe taikomi tyrimo metodai:

1. Literatūros analizė bei sintezė;
2. Antrinių duomenų analizavimas;
3. Kokybinis tyrimas – pusiau struktūrizuotas interviu.

Teorinėje baigiamojo darbo dalyje taikyta mokslinės literatūros analizė. Naudotos mokslinės literatūros specifiką lėmė darbo tema, problema, objektas ir uždaviniai. Reikėtų paminėti, jog analizuojant šiuolaikinio meno renginių komunikaciją, jaučiamas mokslinės literatūros trūkumas, ypač analizuojant bienalių komunikaciją. Lietuvoje bienalių komunikacija beveik nenagrinėta, tad lietuviškų literatūros šaltinių sunku rasti. Iš lietuvių autorių renginio santykį su miestu plačiai nagrinėjo Liutauras Kraniauskas (2011), apie meno marketingą, meno auditorijas daug rašė Elona Lubytė (2008), socialines medijas – Žakas (2013), auditorijos tyrimus aprašinėjo Alperytė ir Savickienė, apie tarpdiscipliniškumą rašė Kreivytė (2013), meno projektų valdymą aptarinėjo Kuizinienė (2007), Žalpys (2007), Bulevičius (2007), Jatkauskas (2007), Andrulienė (2007), apie kultūros institucijų komunikaciją rašė Klivis (2013). Taip pat remtasi tokiais užsienio autoriais kaip Bowdin (2001), Getz (1997), Derrett (2003), Richards (2010), Palmer (2010), kurie visi nagrinėjo renginių vadybą. Taip pat buvo nagrinėtas marketingas ir viešieji ryšiai meno renginio kontekste remiantis tokiais autoriais kaip Cannon (1997), Grunig (1999), Hunt (1999), Kotler (1997), Shao(2002), Artur W. Page society (2012).

Analizuojant šiuolaikinio meno renginio funkcijas, buvo naudoti lietuvių ir užsienio autorių literatūros šaltiniai, moksliniai darbai ir straipsniai. Tokie pat metodai buvo taikomi tiriant šiuolaikinio meno renginio komunikaciją ir komunikavimo kanalus. Darbe taip pat buvo naudojami internetiniai šaltiniai – informaciniuose ar specializuotuose meno portaluose pateikiami straipsniai bei įvairių meno renginių tinklalapiai.

Baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje aptariamos šiuolaikinio meno renginio bruožai, taip pat jo funkcijos, kaip skirtingos meno renginių funkcijos pritraukia skirtingas 4auditorijas. Taip pat aptariama auditorijos tyrimų naudą ir svarbą. Be auditorijos tyrimų, kalbama apie auditorijos formavimą - komunikacijos įrankių, kaip marketingas (reklama) ir viešieji ryšiai svarbą, viešinant šiuolaikinio meno renginį. Taip pat aptariami tradiciniai komunikacijos kanalai kaip spauda, televizija, internetas ir pan. Aptariamas socialinių medijų panaudojimas viešinant meno renginį. Antrojoje dalyje nagrinėjami netradiciniai komunikacijos būdai: netradicinės komunikacijos formos, tokios kaip performansas, „flashmobas“, apžvelgiama kas yra netradiciniai komunikacijos būdai. Taip pat nagrinėjama, kaip miesto erdvės gali pasitarnauti šiuolaikinio meno renginio komunikacijai, aptariama ir renginio nauda miestui. Trečiojoje dalyje atliktas kokybinis tyrimas pusiau struktūrizuoto interviu forma su pasirinkto šiuolaikinio meno renginio – Kauno bienalės - ekspertais. Tokia forma pasirinkta dėl galimybės reaguoti į respondentų atsakymus ir interviu metu užduoti papildomų klausimų, kurie padėtų detalesnei analizei. Apklausti ekspertai, kurie 2013 metais Kauno bienalėje rūpinosi marketingu/ viešinimu ir viešaisiais ryšiais bei bienalės vadovė. Analizuojami antriniai duomenys, susiję su renginio viešinimu. Remiantis nagrinėta literatūra ir atlikto tyrimo rezultatais, baigiamojo darbo gale pateikiamos išvados ir siūlymai Kauno bienalės kontekste.