A. Škėma "Balta drobulė" santrauka

1. Kūrinio pavadinimo prasmė

Pavadinimas orientuoja krikščioniškąją kultūrinę sistemą (ryšys su Turino drobule- į ją buvo suvyniotas mirusio Kristaus kūnas ir stebuklingu būdu išliko to kūno atspaudas; senovės žydų paprotys laidoti mirusiuosius suvyniotus į įkapių drobulę). Taip pat į baltą drobulę buvo vyniojami bepročiai. Taigi pavadinimas tiksliai apibūdina bepročio vidinę būseną, atspindi jo minčių ir veiksmų nenuoseklumą, chaotiškumą, išryškina Antano Garšvos gyvenimo tuštumą, juk balta drobulė naudojama suvynioti lavonus…

2. Knygos aprašymas:

Knyga prasideda Antano Garšvos ėjimu iš perono į darbą. Jis apmąsto kiekvieną objektą, pro kurį praeina, ir taip pat galvoja apie savo, savo mylimosios ir jos vyro meilės trikampį. Jis nenori grįžti į darbą, deja, supranta, kad tai reikės daryti. Jis galvoja apie tuos kiekvieną kartą pasikartojančius veiksmus, kuriuos jis turi atlikti, atėjęs į darbą: nusiprausti, apsilankyti tuolete, užsidėti uniformą. Vėliau jis apsilanko pas daktarą Igną, kuris mėgsta kurti eiles ir rodo jas tik Antanui Garšvai. Gydytojas pasako, kad Garšva gali dirbti tik dar dvi dienas, nes jo sveikata pablogėjusi, ir liepė pasirodyti praėjus toms dienoms. Visgi Garšva nusprendžia geriau susitikti su Elenos vyru ir nenueiti pas daktarą.....

Kūrinio aktualumas šiomis dienomis:

Šių laikų žmonėms reikia pasimokyti, kaip reikia eiti savęs pažinimo keliu išbandant viską, kad tik suprastum, ko tavo sielai reikia. Garšva bandė kurti, dirbo fizinį darbą, bendravo su moterimis, stengėsi susitaikyti su tuo, kad serga nepagydoma liga ir niekad nepalūždavo. Šių laikų žmonės retai pasižymi vidine stiprybe ir jos neturėjimą slepia po pasitikėjimo savimi kauke. Garšva turėjo vidinės stiprybės prisiminti viską, ką padarė negerai, savo kartais negerus santykius su tėvais ir netinkamus žodžius, pasakytus kitiems žmonėms.