Andragogikos konspektas

Andragogika – mokslas apie suaugusiųjų mokymąsi.

Knowles andragogikos terminą vartojo 3 aspektais:

— Tai suaugusiųjų mokymosi procesas;

— Įvairių institucijų organizuota veikla, nukreipta į specifinius švietimo objektus;

— Socialinės praktikos sfera.

— Terminas adragogika kildinamas iš graikų k. žodžio aner (su šaknim andr - ), reiškiančio “vyras, ne berniukas”, tai yra – suaugęs žmogus.

— Pirmą karta paminėtas Vokietijoje XIX amžiuje.

— Terminas sukritikuotas ir nebevartotas.

— Nuo 1954 m. terminas vartojamas Olandijoje.

— Terminą įtvirtino Knowles (1968).

— Lietuvoje pradėtas vartoti nuo 1990 m.

Atkreiptas dėmesys į suaugusiųjų mokymo/si metodikos klausimus, išskiriant mokymo proceso elementus pedagogikoje ir andragogikoje, ypač akcentuojant mokymo/si aplinkos, proceso planavimo, poreikių nustatymo, tikslų ir uždavinių, mokymo turinio, mokymo metodų, vertinimo skirtumus. Pagrindinė suaugusiųjų mokymo/si ypatybė yra asemeninės charakteristikos, didėjantis besimokančiojo savarankiškumas, patirtis, pasirengimas mokymuisi ir motyvacija. Mokymosi motyvacijos reikšmė suaugusiojo gyvenime įgauna naują prasmę, nes sąmoningas ir subrendęs žmogus turi suformuotus gyvenimo tikslus ir sąmoningą pasirengimą spręsti problemoms, iš vidaus stimuliuojamoms poreikio tobulėti ir siekti naujų žinių bei gebėjimų.

Visiškai atskirti andragogiką nuo pedagogikos neįmanoma ir nereikia. Vaikų ir suaugusiųjų mokymosi tyrimai atskleidė, kad suaugusiųjų mokymui/si naudoi metodai-projektų metodas, problem sprendimas, darbas grupėse-buvo pradėti taikyti pedagoginėje praktikoje bei davė teigiamų rezultatų, ir, atvirkščiai, žaidimai, vaidmenų atlikimas, atkeliavę iš pedagogikos, puikiai tiko suaugusiųjų mokymuisi, todėl įžvelgti ryškias ribas tarp jaunuomenės ir suaugusiųjų mokymo/si yra sunku.

Būdama edukologijos mokslo dalis, andragogika galudžiai siejasi ir su kitais socialiniais mokslais-psichologija, sociologija, vadyba. Ne veltui žmonių išteklių plėtra ir valdymas yra viena pagrindinių andragogo veiklos sričių, o psichosocialinės raidos ypatumai leidžia giliau suprasti individo ir visuomenės santykį. Humanitariniai mokslai-filosifija, antropologija-grindžia suaugusiųjų mokymosi teorinius metodologinius pagrindus ir leidžia suprasti suaugusiųjų mokymosi kultūrinius skirtumus. Biomedicinos mokslai padeda atskleisti smegenų veiklos dėsningumus suaugusiajam mokantis ir pokyčius senstant.

Andragogiką galima apibrėti ir kaip tarpdisciplininį mokslą, tyrinėjantį saugusiųjų mokymo/si dėsningumus bei visuomenės institucijų, organizacijų teikiamas galimybes mokytis. Andragogikos objektu laikytinas suaugusiųjų švietimas ir mokymas/is.Andragogikos apibrėžtis yra gana plati, vengianti brėžti dirbtines ribas tarp švietimo ir mokymo, tarp bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo, tarp formalių ir neformalių institucijų. Apibrėžtyje įtrauktas sisteminis, visaapimantis suaugusiojo mokymasis, nepriklausomai nuo to kur jis vyksta: švietimo institucijose, darbo vietose, namuose, visuomenės grupėse ar bibliotekose.

Šiuolaikinė visuomenė apibūdinama kaip besimokanti visuomenė.Žinios nuolat keičiasi, jos lengvai prieinamos kiekvienam tiesiogiai, todėl atsiranda daugiau galimybių mokytis. Vebalinį bendravimą keičia elektroninis. Šiame kontekste švietimas ir mokymasis tampa svarbesni nei bet kada anksčiau. Nuo jų priklauso žmogaus galimybė įsitraukti į aktyvų gyvenimą.