Lietuvių dailė amžių sandūroje

Lietuvos dailė amžių sandūroje. Skulptūra.

Skulptūra užėmė gerokai kuklesnę vietą dailės parodų ekspozicijose negu tapyba. Vienas pirmųjų to meto paminklinės skulptūros pavyzdžių – Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklas Kauno karo muziejaus sodelyje. Tai grakšti sparnuotosios Nikės – pergalės deivės figūra. Pirmojoje lietuvių dailės parodoje išstatyta Petro Rimšos „Lietuvos mokykla“ („Vargo mokykla“) buvo vienintelė grupinė skulptūrinė kompozicija. Ją palankia įvertino lankytojai ir spauda. Amžiaus pradžios skulptūros mene įsitvirtino realistinė kūrybos kryptis. Skulptorius veikė kaimyninių kraštų, ypač rusų ir lenkų, mokyklų dėsniai ir plačiai Europoje išplitęs vėlyvasis rodenizmas. Petro Rimšos kūrybos realistines tendencijas paveikė dekoratyvioji moderno kryptis. Jo skulptūroms būdinga stilizacija ir dekoratyvumas. Statulų ornamentikoje matome perdirbtus kai kuriuos lietuvių liaudies ornamentų motyvus. Originaliuose medaliuose skulptorius pavaizdavo LDK kunigaikščių portretus. Portretus kūrė visi to meto skulptoriai, daugiausia vadovaudamiesi psichologinio portreto tradicijomis. Vėliau nepriklausomoje Lietuvoje buvo populiarūs nepriklausomybės paminklai. Populiari buvo paminklinio biusto forma. Buvo sukurta nemažai įžymių Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų biustų. Vlada Grybas sukūrė Simono Daukanto ir LDK didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklus.