Metalų korozija

Metalų korozija vadinamas savaiminis aplinkos veikiamų metalų irimas. Jo priežastis – metalų cheminė arba elektrocheminė sąveika su aplinka. Metalo irimą sukelia aplinkos ir metalo sąlyčio paviršiuje vykstantis heterogeninis oksidacijos ir redukcijos procesas.

Pagal pažeidimo pobūdį metalų korozija skirstoma į ištisinę (apimančią visą metalo paviršių) ir vietinę (apimančią kai kuriuos metalo paviršiaus plotelius), taškinę (sudarančią nedideles gilias duobutes, kurių vietoje gali susidaryti skylės), tarpkristalinę (irimas kristalų sąlyčio vietoje) ir kt.

Pagal oksidacijos ir redukcijos procesų mechanizmą metalų korozija skirstoma į cheminę ir elektrocheminę.

Cheminė korozija vyksta metalams sąveikaujant su sausomis dujomis bei nelaidžiais elektros srovei skysčiais.Dažniausiai cheminė korozija yra dujinė, vykstanti metalui reaguojant su oro deguonimi. Dėl to susidaro oksidinės plėvelės.Kai kurie metalai pasidengia plona, bet tankia ir patvaria oksido plėvele, kuri juos saugo nuo tolesnės korozijos. Vienų metalų, kaip Ni, Cr, Cu, oksidų plėvelės labai plonos (iki 40 nm), todėl nepakeičia metalo išvaizdos, kitų (Mg, Al, Pb) – storesnės (iki 50 nm) , todėl šie metalai įgauna jų oksidų spalvą.

Koroduojant geležiai ir kai kuriems kitiems metalams, susidaro storas, bet purus oksidų sluoksnis, todėl metalai yra toliau. Geležis pasidengia FeO, Fe3O4 arba tik Fe2O3 sluoksneliu. Oksidai trukdo deguoniui prieiti prie metalo, bet kartu , būdami higroskopiški, sugeria drėgmę iš aplinkos. Dažnai tolesnės metalų korozijos greitį lemia ne pats oksidacijos ir redukcijos procesas, o deguonies difuzijos pro oksidų sluoksnį greitis. Keliant temperatūrą, difuzijos greitis spartėja, todėl metalai koroduoja intensyviau.