J. Hebermas, jaunoji Frankfurto mokykla.

Habermas nėra pesimistinis kritikas, jis nėra visiškas marksistas ir nekritikuoja apšvietos.

Ne ekonomika svarbiausia, o žmonių bendravimas. Į demokratines institucijas žiūri teigiamai. Habermas nėra revoliucingas mąstytojas, jis nekalba apie komunizmo sukūrimą. Demokratinės institucijos geros, bet nepakankamai efektyvios. Politinis dalyvavimas – demokratijos širdis. Dėl Habermo susiformavo politinis korektiškumo diskursas. Antikos laikais piliečiais ir žmonėmis buvo laikomi tie, kurie turėjo teisę prisidėti prie valstybės valdymo, o tarkim kokios moterys užemė žemesnę padėtį, tai nekorektiška, tačiau Habermas teigia panašiai, kad žmonės tie, kurie dalyvauja valstybės valdyme ir laikui bėgant plėtėsi asmenų, kuriuos galima laikyti žmonėmis sąrašas. Viešoji sfera tarp privačios sferos ir valstybinės, kur žmonės veikia savarankiškai ir visuomeniškai, valstybė neturėtų čia kištis. Viešoji sfera tarsi atsvara valdžiai.