Vokietijos karo planai arba karo dviem frontais baimė

18 psl. / 5338 žod.

Ištrauka

XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia pasižymėjo dinamiška kaita Europos didžiųjų valstybių politinėje arenoje. Vienu svarbiausių to laikotarpio įvykių galima laikyti 1907 metų Diplomatinę revoliuciją. Šiame permainingame laikotarpyje didelį vaidmenį atliko Vokietijos imperija. Vokietijos kancleris Otto von Bismarck puikiai sugebėjo diplomatinėmis priemonėmis suvaldyti įtampas ir stabilizuoti santykius tarp Europos valstybių atliekant tarpininko vaidmenį . Visgi po „plieninio kanclerio“ atsistatydinimo 1890 metais, Vokietija pasuko kita linkme – vokiečiu politinis ir karinis elitas pasidarė agresyvesnis ir į užsienio politiką pradėjo žvelgti per militarizmo prizmę.
Norint suprasti tokio Vokietijos elgesio kaitos priežastį, reikia išsiaiškinti jų saugumo dilemos svarbą. Tradicinė saugumo dilema, pagrįsta realistine prieiga, apibrėžiama kaip situacija kuomet vienos valstybės siekis didinti savo saugumą iššaukia kitos valstybės nesaugumo pojūtį . Baimė kariauti dviem frontais vertė vokiečių karinį elitą rengti karinius planus, pagrįstus tos baimės išgyvendinimo principu. Saugumo dilema tapo pagrindiniu Vokietijos politikos veiksniu. Todėl dilemos sprendimo pjūvis leidžia geriau atskleisti šio laikotarpio vokiečių politiką bei tarptautinių veikėjų požiūrį į ją.
Naudojant proceso analizės metodą, šiame darbe siekiama parodyti, kokią įtaką XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje turėjo suagresyvėjusi Vokietijos užsienio politika tarptautinėje arenoje. Darbe akcentuojama saugumo dilema naudojama kaip įrankis, siekiant parodyti to meto Vokietijos ir užsienio valstybių santykius. Supažindinant su tuometine tarptautine aplinka, bandoma išsiaiškinti, kaip keitėsi Vokietijos baimės kariauti dviem frontais svarba ir įtaką. Darbe nurodomos esminės Vokietijos politinės bei karinės strategijos, kilusios iš vykdomos politikos. Aiškinant tokių strategijų įtaką išorinėms valstybėms, pagrindinis šio darbo tikslas yra parodyti, jog Vokietijos baimė kariauti dviem frontais, vertusi ją agresyviau žiūrėti į užsienio politiką ir kurti karinius planus, lėmė 1907 metų diplomatinę revoliuciją, kurios metu seni priešai tapo draugais, o draugai - priešais.


Turinys

  • Įvadas4
  • 1. Vokietijos saugumo dilema5
  • 2. Militaristinė „diplomatija“: laisvų rankų politika7
  • 2.1. “Diplomatijos” krizė9
  • 3. Karo planai: Schlieffen planas11
  • 4. Laivynas kaip karinė galia15
  • Išvados17
  • Literatūros sąrašas18

Reziumė

Autorius
ingute
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Politologija
Kaina
€7.56
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Lap 26, 2013
Publikuotas
2013 m.
Apimtis
18 psl.

Susiję darbai

Gruzijos geopolitiniai pokyčiai po 2008 m. karo

Politologija Kursinis darbas 2011 m. dovydas
2008 m. rugpjūčio mėn. įvyko precedento neturintis atvejis, dvi valstybės, Rusija ir Gruzija, iškilusias problemas sprendė kariniais metodais. Gruzija, būdama provakarietiškų pažiūrų ir...

Kaip realizmo teorija aiškina Šaltojo karo pabaigą?

Politologija Prezentacija gendrija
Realizmas (politinis) – tarptautinės politikos esmės aiškinimo nuostata, pagal kurią svarbiausi tarptautinės politikos veikėjai yra didžiosios valstybės, o tarptautinės politikos esmę sudaro toks...

Karas Europoje 1941-45m. Vokietijos pralaimėjimas

Politologija Prezentacija evitkus
Vokietijos-SSRS karo priežastys “Barbarosos” planas. Vokietijos laimėjimai ir pergalių priežastys 1941m. Esminis persilaužimas; Maskvos, Stalingrado ir Kursko mūšiai Antihitlerinės koalicijos susidarymas: Teherano konferencija...

Atominė bomba ir Šaltojo karo pradžia

Politologija Referatas 2014 m. tntjustas
Branduolinio ginklo sukūrimas laikomas viena iš priežasčių, lėmusių dvipolės tarptautinės sistemos susiformavimą. Taip pat suvokiama, jog atominės bombos panaudojimas mus atvedė prie Antrojo...