Snukio ir nagų liga – pastarųjų 10 metų epizootinė padėtis Europoje ir Lietuvoje

17 psl. / 3765 žod.

Ištrauka

Snukio ir nagų liga yra labai kontagioziška, ūminė porakanopių (galvijų, avių, ožkų, kiaulių, briedžių, elnių) virusinė liga, ja gali sirgti ir žmonės. Ši liga pirmą kartą buvo aprašyta 16a. Italijoje - D. Frakastoro. 19a. kitose šalyse: Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje.
Snukio ir nagų ligos virusą 1898 m. surado F. Liofleris ir P. Frošas. Virusas priklauso RNR turinčių virusų pikorna grupei. Elektroniniu mikroskopu nustatyta, kad jis yra 22 – 30mµ dydžio (G. Krasnikovas, 1965) , sferiškos arba beveik heksagonalinės formos. Subrendęs virusas sudarytas iš dviejų skirtingo dydžio dalelyčių: stambesnių (20 – 23mµ) ir smulkesnių (7mµ). Smulkusis komponentas infekciškumui neturi reikšmės.
1921 m. prancūzų mokslininkai H. Valė ir H. Karė surado du skirtingus viruso tipus ir pavadino juos O tipu (pirmoji raide Oise departamento Prancūzijoje, kuriame šis viruso tipas buvo išskirtas) ir A tipu (pirmoji raidė žodžio Allemand, kuris prancūziškai reiškia Vokietija). Po kelių metų O. Valmanas ir K. Trautmanas Vokietijoje išskyrė dar vieną viruso tipą, kurį pavadino C tipu. Visi trys tipai nesiskiria patogeninėmis, virulentinėmis bei morfologinėmis savybėmis, augimu audinių kultūrose, atsparumu cheminiams veiksniams. Pagrindinis skirtumas – imunogeninės savybės. Vėliau buvo išskirti dar 4 snukio ir nagų ligos viruso tipai. Iš jų trys yra Pietų Afrikos tipai, pavadinti SAT-1, SAT-2 ir SAT-3 (pirmosios raidės žodžių Southern African Territories), ir azijinis viruso tipas, pavadintas Azija-1.
Tipų ribose dar yra atskiri variantai (potipiai). O. Deivis (1965), kad O tipo yra 11 variantų, A tipo – 23, C tipo – 2, SAT-1 – 7, SAT-2 – 3, SAT-3 – 4 ir Azija-1 – 2 variantai. .
1934 m.Hansenas ir Jensenas pagamino pirmą vakciną nuo snukio ir nagų ligos


Turinys

  • 1. Istoriniai ligos duomenys3
  • 2. Išplitimas3
  • 3. Ekonominiai nuostoliai4
  • 4. Etiologija5
  • 5. Epizootiniai duomenys6
  • 6. Patogenezė7
  • 7. Klinikiniai požymiai8
  • 8. Patologoanatominiai pakitimai10
  • 9. Diagnozavimas10
  • 10. Diferencinis diagnozavimas13
  • 11. Gydymas13
  • 12. Profilaktika, imunitetas13
  • 13. Likvidavimas16
  • 14. Literatūra17

Reziumė

Autorius
ginte
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Veterinarija
Kaina
€7.32
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Rgs 7, 2012
Publikuotas
2006 m.
Apimtis
17 psl.

Susiję darbai

Stirnų amžiaus nustatymo metodų palyginimas

Veterinarija Diplominis darbas 2015 m. giedriusnote3
Stirnų svarba Lietuvoje yra ypatinga, kadangi jų yra gana gausu, todėl jos yra svarbios tiek kaip medžioklės objektas, tiek kaip kraštovaizdžio dalis. Dėl...

Gyvūnų mėsos infekcinės ligos

Veterinarija Referatas 2012 m. rasa13
Sveikų gyvulių kraujyje, raumenyse, vidaus organuose mikrobų paprastai nebūna. Tačiau mėsoje visuomet yra mikrobų. Į ją mikrobai patenka endogeniniu ir egzogeniniu būdu.

Gyvulių kvėpavimo ligos

Veterinarija Prezentacija lifketa
•Kvėpavimo organų ligos pagal dažnumą užima antrą vietą po virškinimo organų ligų. •Ypač dažnai jomis serga gyvulių prieauglis. •Dėl šių ligų dalis gyvulių...

Gyvulių neužkrečiamos ligos

Veterinarija Prezentacija lifketa
Godžiai rydami mėgstamus pašarus, jų gerai nesukramtę, nesuvilgę seilėmis. nGalvijai užspringsta bulvėmis, runkeliais, morkomis, obuoliais, narkliai avižomis, nšunys kaulais, nkiaulės...

Virškinimo ligos

Veterinarija Prezentacija lifketa
•Tai burnos ertmės gleivinės ar gilesnių audinių uždegimas. •Išplitęs (difffusa); •vietinis (localis), apimantis atskiras burnos vietas: lūpas,dantenas, liežuvį, kietąjį gomurį, migdolus ir minkštąjį...

Jauniklių ligos

Veterinarija Prezentacija lifketa
Jauniklių ligų priežastys: pNepilnavertis ir netinkamas nėščių patelių šėrimas bei blogos laikymo sąlygos; pLigas gali sukelti ir patologinis atsivedimas; pSpecialių patalpų nebuvimas, pNesilaikymas...