Arklių veislių paplitimas ir veisimas šalies ūkiuose

Arkliai nuo senų laikų buvo ir tebėra auginami įvairiems tikslams. Jie prijaukinti 4-5 tūkstantmetyje prieš mūsų erą Mongolijoje, Lietuvoje prieš 2-3 tūkstančius metų (Гуревич Д.Я., Рогалев Г.Т). Pasaulyje arklininkystė ilgą laiką buvo viena iš svarbiausių gyvulininkystės šakų. Iš arklininkystės būklės buvo sprendžiama apie žemės ūkio kultūrą, šalies ekonominę bei gynybinę galią. Arkliai auginami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Maisto ir žemės ūkio organizacijos statistikos duomenų bazės (FAOSTAT) duomenimis 2006 metais pasaulyje buvo 633 arklių veislės (63 tarptautinės ir 570 vietinių arklių veislių), kurių bendras skaičius sudarė virš 58 mln. arklių. Dešimtyje šalių arklių populiacija yra didesnė nei milijonas: Kinijoje virš 7.4 mln., Meksikoje - 6.26 mln., Brazilijoje - 5.79 mln., Argentinoje - 3.66, Kolumbijoje - 2.53 mln., Mongolijoje - 2.03 mln., Etiopijoje - 1.66 mln. ir Kazachstane - 1.16 mln. Mažiausiai arklių laikoma Guamo teritorijoje - tik 20 ir Grenadoje – 30. Dviejose šalyse, Ruandoje ir Elenos saloje arkliai išvis neauginami. Europoje daugiausia arklių yra Rusijoje – virš 1,3 mln., Rumunijoje - 834 tūkst., Ukrainoje - 585 tūkst., Vokietijoje - 500,4 tūkst., Prancūzijoje - 423 tūkst., Jungtinėje Karalystėje - 185 tūkst. Iki XX amžiaus pradžios ekonomiškai ir kariškai stipriose valstybėse arklininkystė buvo viena iš intensyviausiai vystomų gyvulininkystės šakų. Tai lėmė labai platus arklių panaudojimo spektras to laikotarpio visuomenėje. Apie šalies gynybinį, ekonominį ir kultūrinį potencialą buvo galima spręsti iš tos šalies veislinės ir ūkinės arklininkystės būklės. Žirgininkystė nors ir neteko savo karinės, energetinės bei transportinės reikšmės, tačiau išsaugojo maistinę, kultūrinę, sportinę ir pramoginę misijas. Šiuo metu apie vienos ar kitos šalies ekonominę gerovę taip pat galima spręsti iš tos šalies arklių veislių struktūros. Visose išsivysčiusiose šalyse vyrauja žirginiam sportui, žirgų lenktynėms, vaikų sportui bei rekreacijai ir hipoterapijai skirtos žirgų veislės. Darbinių veislių arkliai sudaro tik nedidelę dalį bendro arklių skaičiaus. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos (VGVPT) duomenimis arklių skaičiumi 1 tūkst. gyventojų Lietuva neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio (1000 gyventojų - 16,2 arklio). Vis dėlto kitose šalyse darbinių arklių veislė sudaro tik apie 5 proc., o Lietuvoje - 93,8 proc. visų laikomų arklių skaičiaus. Arklininkystė – daug priežiūros ir darbo reikalaujanti ūkio šaka, todėl mūsų šalyje ji nėra plačiai paplitusi ir yra viena silpniausių Lietuvos žemės ūkio krypčių. Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Lietuvoje sukurtų arklių veislių išsaugojimui bei sportinės – rekreacinės žirgininkystės vystymui. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja įvairios žirginio sporto rungtys, žirgai naudojami kaimo turizmui, vaikų laisvalaikiui, raitajai policijai, jojimo terapijai. Technikos pažanga lėmė žmogaus laisvalaikio atsiradimą, kurio viena iš praleidimo formų tampa jodinėjimas. Pagal statistinius duomenis, 2012

m. Lietuvoje laikoma 36400 arklių. Tuo tarpu 1932 m. jų buvo laikoma daugiausiai - 574930, 1992 m. – 82600, 2002 m. – 64500, 2010 m. – 49000 arklių. Kasmet užregistruojama apie 700-800 gimusių veislinių kumeliukų.

Arklių skaičius Lietuvoje kasmet mažėja darbinių veislių arklių sąskaita. Veislinių ir sportinių žirgų skaičius nežymiai, bet turi tendenciją didėti. Skirtingai nuo kitų ES šalių, kur į veislininkystės apskaitą įtrauktų arklių skaičius sudaro apie 95 proc., Lietuvoje iš 36400 laikomų arklių registre tėra 14400, arba 39,6 proc. Arklių veislininkystės institucijos vienija 492 asocijuotų narių – augintojų, kurie veisia ir augina 6622 veislinius arklius, kai tuo tarpu 2010 m. veislinių arklių buvo 4929. Lietuvoje pastebima sportinių žirgų skaičiaus augimo tendencija, gerų sportinių žirgų turi ūkininkai, kuriasi naujos sportinių žirgų veislinės fermos. Toks arklininkystės krypties pasikeitimas rodo, kad žirgų auginimas tampa prestižo reikalu.

Darbo tikslas: Apžvelgti Lietuvoje auginamų arklių veislias ir jų paplitimą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti arklių veislininkystę Lietuvoje.

2. Apžvelgti Lietuvoje auginamas arklių veisles.

3. Išanalizuoti arklių veislininkystės informacinę sistemą.

4. Nustatyti veislinių arklių skaičiaus kitimą, jų pasiskirstymą savivaldybėse.

5. Išanalizuoti arklių skaičiaus kitimą ir populiaciją Šiaurės Lietuvos savivaldybėse.

Darbo objektas: Arklių veislių paplitimas ir veisimas šalie ūkiuose.