Vyresnio amžiaus žmonių Naujamiesčio mikrorajone kultūrinių poreikių analizė

68 psl. / 16153 žod.

Ištrauka

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 metų pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau kaip 550 tūkstančių žmonių, vyresnių kaip 65 metai, Tai sudaro 19.7% visų  šalies gyventojų. Atsižvelgiant į ankstesnių metų statistiką galima teigti, kad gimstamumo ir mirtingumo santykis Lietuvoje kasmet didėja, ryškiausiai išskiria žmonių, vyresnių kaip 80 metų amžiaus populiacija, senyvo amžiaus gyventojai sudaro vis didesnę dalį ir tai rodo spartų visuomenės senėjimą.  Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis, 2030 metų pradžioje beveik trečdalį visų Lietuvos gyventojų, t.y 28.9 proc., sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, jei tendencijos nesikeis – 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų priklausys šiai amžiaus grupei.  

Senėjanti visuomenė reiškia ir poreikį paslaugų sektoriui orientuotis į vyresnio amžiaus grupę. Šių dienų pasiūla orientuota į jauną, dinamišką asmenybę, verslo sektorius siekia pritraukti dėmesį originalumu, inovatyvumu, tačiau maža dalis   orientuota į senyvo amžiaus žmogų, atsidūrusį kartų tarpsnyje tarp Sovietmečio laikų ir nuolat skubančio, naujovių ir galimybių kupino pasaulio. Šiandien senyvo amžiaus žmonės nėra linkę į socializaciją: maža dalis dalyvauja renginiuose, kultūrinėje veikloje, išsikelia savo asmeninius poreikius ir nelaukia gyvenimo pabaigos vegetuojant. Visuomenės požiūriui į senatvę būdingi nusistovėję stereotipai dėl išvaizdos, sveikatos, šeimos ryšių, niūraus požiūrio į gyvenimą. Dėl šių priežasčių aktyvus, atviras naujovėms senyvo amžiaus individas aplinkinių priimamas su nuostaba. Atsižvelgiant į spartų visuomenės vystymąsi, informacinių technologijų, kultūros srities ir kitų industrijų augimą, galima teigti, kad ateities pensininkų, skirtingai nei šių dienų senyvo amžiaus lietuviui, gerbūviui užtikrinti reikalingas daugiau nei pirmos būtinybės poreikių patenkinimas. Dėl šios tendencijos sukuriama vis daugiau kultūrinės veiklos, suburiančios vyresnės kartos atstovus, tokios kaip Trečiojo amžiaus universitetas, senjorų klubai ar religinės bendruomenės. Vykdami į išvykas, dalyvaudami edukacijose tokio pobūdžio bendruomenių nariai skatinami bendrauti, gilinti žinias įvairiose srityse, būti fiziškai aktyvesni ir labiau įsitraukę į visuomenės gyvenimą. Tačiau tokių paslaugų spektras kol kas nėra itin platus ir gerai žinomas kiekvienam vietiniam senyvo amžiaus gyventojui. Tai lemia netolygus įmonių, organizacijų pasiskirstymas gyvenvietėse, finansinė padėtis, skirtingas dėmesys sveikatos apsaugai.

Aktualumas. Kiekviena socialinė grupė pasižymi skirtingais poreikiais, kurie yra pastebimi ne tik kasdieniame, bet ir kultūriniame žmogaus gyvenime. Šioje srityje dirbantys individai turi atsižvelgti į kiekvienos grupės interesus ir bandyti prisiderinti taip, kad visi liktų patenkinti. Tačiau didžiausia šių laikų problema yra ta, kad vis mažiau dėmesio atkreipiama į vyresnio amžiaus žmonių interesus, daugiau orientuojamasi į aktyvesnę socialinę grupę - jaunimą. Galima pastebėti, kad su laiku labai žymiai keičiasi vyresnių žmonių užimtumas, pajamos, fizinis aktyvumas. Teigiama, kad geresnę vyresniojo amžiaus gyvenimo kokybę lemia tokie aspektai: sveikata, šeimyninė padėtis, aktyvus socialinis gyvenimas ar darbas pensijos metu. Galimybė pasirinkti mėgstamą laisvalaikio praleidimo būdą skatina vyresnių žmonių socialinį aktyvumą, mažina vienišumo jausmą. Būtent todėl šios problemos sprendimas yra labai aktualus kultūrinės srities atstovams, kurie norėtų plėsti savo rinką ir įsigilinti į vyresnio amžiaus grupės reikiamybes.

Problema. Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių praranda poreikį patenkinti savo asmeninius norus, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Tai lemia pajamų nepakankamumas, sveikatos ir kitos problemos. Senėjant visuomenei savivaldybė, verslo sektorius ir įvairios organizacijos vis dažniau atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus gyventojų poreikių tenkinimą.

Objektas. 60-ties metų ir vyresni Naujamiesčio mikrorajono gyventojai               

Dalykas. Vyresnio amžiaus žmonių kultūriniai poreikiai

Tikslas. Ištirti Naujamiesčio mikrorajono vyresnio amžiaus žmonių kultūrinius poreikius.

Uždaviniai:

  1. Apibūdinti laisvalaikio sampratą, formas ir reikšmę individo gyvenime
  2. Apibūdinti kultūrinės industrijos reikšmę žmogaus socializacijai
  3. Ištirti Naujamiesčio mikrorajono demografinę padėtį
  4. Atlikti kiekybinį tyrimą siekiant ištirti kultūrinių industrijų pasiūlą vyresnio amžiaus gyventojams Naujamiesčio mikrorajone
  5. Kiekybinio tyrimo pagrindu atskleisti, kokius laisvalaikio praleidimo būdus renkasi vyresnio amžiaus Naujamiesčio mikrorajono gyventojai ir kokie niuansai lemia jų pasirinkimus
  6. Pateikti pasiūlymus kultūrinių industrijų perspektyvoms, orientuotoms į Naujamiesčio mikrorajono vyresnio amžiaus gyventojų poreikius ir galimybes

Turinys

  • ĮVADAS
  • 1.1.LAISVALAIKIO SAMPRATA
  • 1.2. Laisvalaikio reikšmė individui
  • 2. KULTŪRA: NUO ŽMOGAUS ASMENINIŲ POREIKIŲ IKI INDUSTRIJOS
  • 2.1. Kultūros samprata
  • 2.2. Kas yra kultūriniai poreikiai
  • 2.3. Kultūrinių poreikių kaita skirtinguose amžiaus tarpsniuose
  • 2.4. Socializacijos samprata
  • 2.5. Kultūrinių industrijų apibrėžimas
  • 2.6. Kultūrinių industrijų reikšmė žmogaus socializacijai
  • 3. DEMOGRAFINĖ PADĖTIS
  • 3.1. Kas yra demografija
  • 3.2. Kaip demografinė padėtis lemia kultūrinės pasiūlos pasiskirstymą teritorijoje
  • 3.3. Demografinė padėtis Vilniaus miesto savivaldybėje
  • 4. VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ, GYVENANČIŲ NAUJAMIESČIO MIKRORAJONE KULTŪRINIŲ POREIKIŲ TYRIMO REZULTATAI
  • 4.1. Metodologiniai tyrimo pagrindai
  • 4.2.Tyrimo dalyviai
  • 4.3. Naujamiesčio mikrorajone gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių poreikių tyrimo anketos struktūra
  • 4.4.Kultūrinės veiklos pasiūla Naujamiesčio mikrorajone
  • 4.5. Tyrimo metodologija
  • REKOMENDACIJOS
  • IŠVADOS
  • ​LITERATŪROS ŠALTINIAI

Reziumė

Autorius
gabrielaa
Tipas
Kursinis darbas
Dalykas
Sociologija
Kaina
€12.60
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Geg 28, 2020
Publikuotas
2019 m.
Apimtis
68 psl.

Susiję darbai

Žurnalo “Žmonės” turinio analizė lyties aspektu

Sociologija Kursinis darbas 2011 m. zelze
Kursinio darbo objektas – lyčių stereotipai, įvaizdžiai ir vaidmenys šiuolaikinėje žiniasklaidoje. Darbo tiklas – pateikti žurnalo „Žmonės“ turinio analizę lyties aspektu. Darbo uždaviniai...

Amžiaus tarpsnių sociologija

Sociologija Referatas 2011 m. erikita192
Darbe aprašomas žmogus (jo vertybės ir kt.) skirtinguose amžiaus tarpsniuose pirminėje ir antrinėje socializacijoje.