Lekalų sudarymas ir lekalų dauginimas

Metodiniai nurodymai.

Drabužių naujų modelių konstrukcijos ir detalių lekalai kuriami vidutiniam ūgiui ir dydžiui. Kitų ūgių ir dydžių lekalai gaunami proporcingai didinant arba mažinant lekalų linijinius matmenis. Lekalų ūgiui ir dydžiui keisti panaudojami tam tikri skirtumai tarp ūgio ir dydžio lekalų kontūrų. Konstravimo metodikose apskaičiuoti ir pateikti lekalų kontūrų keitimo prieaugiai bet kurio ūgio ir dydžio lekalams, kurie išsaugo lekalo originalo formą ir jos neiškraipo. Skirtingo ūgio ir dydžio lekalų dauginimo (gradavimo) pagrindą sudaro pastovios žmogaus figūros matmenų kitimo priklausomybės. Glaudžiausiai tarpusavyje yra susiję tos pačios krypties matmenys: žmogaus figūros pločio ir apimčių matmenys su krūtinės apimties matmeniu, ilgio matmenys su žmogaus ūgio matmeniu. Kintant krūtinės apimčiai (žmogaus ūgiui liekant tam pačiam), kinta ne tik skersinių, bet ir išilginių matmenų dydžiai, o kintant žmogaus ūgiui (krūtinės apimčiai liekant tai pačiai), pakinta ne tik išilginiai, bet ir nežymiai skersiniai matmenys.

Dauginant lekalus dydžiais (lekalo ūgį paliekant tą patį), linijiniai pločio matmenys keičiasi ne tik horizontaline (skersine) krypimi, bet ir vertikalia (išilgine) kryptimi. Konstrukciniai lekalų taškai praktiškai pakinta pagal apskaičiuotus horizontalios ir vertikalios krypties prieaugius šiuose taškuose. Faktiškai konstrukciniai taškai brėžinyje pasislenka stačiakampių įstrižainės arba stačių trikampių, kurių kraštines sudaro horizontalūs ir vertikalūs prieaugiai, įžambinės kryptimi.

Remiantis praktinės patirties rezultatais, naudojami trys drabužių detalių lekalų dauginimo būdai: spindulinis, grupuotės ir proporcijų – skaičiavimo.