Azoto trašų naudojimo problematika.

Azoto trašos iš vienos pusės vadinamos žemdirbystės varikliu, iš kitos – planetos kenkėju. Iš viso pasaulyje kasmet sunaudojama daugiau nei 100 mln. tonų azoto trąšų. Beveik pusę azoto pasisavina išaugintas derlius. Kita dalis – išplaunama į gruntinius vandenis, dalis jo patenka ir į atmosferą. Bemaž pusė azoto, randamo mūsų kūnuose, pagaminama trąšų gamyklose. Be azoto trąšų Žemės dirvožemis tiesiog neišaugintų pakankami maisto visiems 7 mlrd. planetos gyventojų, kurie pratę prie tam tikros mitybos. Tačiau beveik pusė azoto trąšų, kuriomis tręšiami augalai, nepasisavinama. Daugiausia pertekliaus lieka nuo kviečių, ryžių ir kukurūzų Kinijoje, Indijoje ir JAV. Pasak mokslininkų, intensyvios žemdirbystės laukuose azoto trąšų naudojama 30-60 proc. per daug. Vis dėl to, azoto teikiama nauda pasiekia ne visus. Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje, kur kasmet badauja 239 mln. žmonių, derliaus neužtenka, nes dirvožemis skurdus, o ūkininkai trąšų neįperka.