Dž. Orvelo „Gyvulių ūkis“. Refleksija

Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkyje“ aprašoma gyvulių sprendimas atimti iš šeimininko ūkį ir įvesti jame savo tvarką. Satyrinė apysaka yra skirta nagrinėti komunistinį režimą Sovietų sąjungoje, kad būtent joje ypač atpažįstama, kai dažnai kreipinyje pridedamas žodis „drauge“, kurį tarybinė valdžia skatino vartoti visuomenę. Knygoje aprašomas kruopščiai kuriamas šios politinės ideologijos fasadas ir už jo slepiama tikroji tiesa. Tai parodo viena kertinių šio kūrinio frazių – pagrindinė iš gyvulių sugalvotų ūkio priesaikų : „visi gyvuliai yra lygūs“, tačiau netrukus išryškėja ir antroji šios priesaikos dalis: „bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus.“. Ironiška, kad aukščiausiais ir protingiausiais vadais greitai pasiskelbia būtent kiaulės, šiaip jau visuomenėje laikomos purvinais, bjauriais, smirdinčiais padarais. Apysakoje vyrauja ryškūs komunistinės valdžios elgesio su liaudimi bruožai, pavyzdžiui, valdžia gyvuliams stipriai riboja kasdienį maisto davinį, kad pastarieji galėtų galvoti tik apie išgyvenimą, neturėtų laiko mąstyti apie galimą geresnį gyvenimą kitoje vietoje, ar, dar baisiau, valdžios nuvertimą ir pakeitimą, taip pat, visi tie, kurie nesilaiko, valdžios sudiktuotų taisyklių yra žiauriai baudžiami. Istorijoje paminimas ir sovietiniais laikais paplitęs įprotis sukčiauti (vieta, kur gretimos fermos savininkas už medieną atsiskaito padirbtais pinigais), akcentuojamos ir tų laikų žmonių ydos – alkoholizmas, žiaurumas.