„Kaip paskatinti skaityti mokinį, pavargusį nuo privalomų mokyklos skaitinių? Geriausias būdas – leisti rinktis knygą pačiam“, – rašo žurnalistė Eglė Devižytė. Aptarkite, kokias knygas renkatės skaityti jūs ir jūsų bendraamžiai

Mintis, jog literatūra – tai gyvenimo mokykla nėra nauja. Tačiau kad ir kaip šiais laikais skambėtų banaliai, ji yra labai tiksli. Man atrodo, kad skaitymas padeda tobulinti vaizduotę. Būtent knygos suteikia neribotas galimybes atrasti savo mylimus herojus, susikurti savo idealus, sužinoti daugiau apie patį gyvenimą. Tačiau pats svarbiausias dalykas, kurį kaip susitarę tvirtina bene visi, kažką nutuokiantys apie skaitymo naudą, jog skaitymas turi būti savanoriškas dalykas.

Viena didžiausių mūsų kartos problemų – sparčiai mažėjantis skaitančiųjų skaičius. Nedaug Lietuvoje skaito tiek suaugusieji, tiek ir vaikai. Pagal 2014 m. statistikos duomenis, Lietuvoje visiškai knygų neskaitančiais save įvardija 52 procentai suaugusiųjų. Vaikų rodiklis ne ką geresnis – tarp jų 35 procentai neskaitančiųjų. Kyla klausimas, kur glūdi šios problemos, šio masinio reiškinio šaknys? Ko gero, viena priežasčių tarp suaugusiųjų yra jų nuovargis, juk nėra ko slėpti – ne visi imasi knygų, kai yra pervargę po sunkaus fizinio darbo; tuomet tiesiog svajojama apie šiltą lovą ir televizoriaus ar kompiuterio ekraną, o knygų skaitymas yra sudėtingas, susikaupimo reikalaujantis užsiėmimas. Tarp vaikų, mano nuomone, svarbiausia priežastis yra... mokykla, kad ir kaip drąsiai tai beskambėtų. Mokykla, kuri turėtų patraukti ir sudominti skaitymu, neretai mokinius tik atbaido, nes dauguma joje analizuojamų kūrinių yra neatitinkantys mokinių interesų, pomėgių.