Žmogaus prigimtis yra nepažini

Žmogaus prigimtyje yra noras pažinti pasaulį, ištirti jo paslaptis ir jas suprasti, bet tikriausiai kiekvienas, bandęs tai padaryti, supranta, jog žinoti atsakymus į visus klausimus nėra įmanoma. Visais laikais žmonės vis ieškojo atsakymų į filosofinius klausimus kokia gyvenimo prasmė ar kodėl mes egzistuojame? Bet visgi kiekvienas kitaip suvokia ir patį pažinimą.

Gėtės kūrinys „Faustas“ – tai pasakojimas apie žmogų, kuris taip pat stengėsi tas paslaptis pažinti. Jaunystėje pagrindinis veikėjas Faustas daug mokėsi ir pasenęs galėjo didžiuotis išmanąs daugelį mokslo sričių, jis tapo mokslininku, daktaru, tačiau kai nusprendė, kad jau išmoko viską, ką įmanoma išmokti, suprato, kad tai – dar ne viskas. Jis negalėjo suprasti gyvenimo, negalėjo paaiškinti jausmų, ir galų gale iškėlė sau klausimą – ar žmogaus protas išvis geba iš tiesų pažinti pasaulį? O gal tai gali padaryti tik pats Dievas? Šie klausimai jam nedavė ramybės, nes Faustas buvo įsitikinęs, kad pilnatvę pasieks tik viską pažinęs. Kitas knygos veikėjas Mefistofelis – arba velnias – tikina Faustą, jog visatos visumą aprėpia tik Aukščiausioji akis. Po ilgų ir varginančių ieškojimų Faustas pasiekia aukščiausiąją laimę, bet ne atradęs atsakymus į visus klausimus, o radęs tikslą, kurio karštai troško siekti, kurį jam pavyko įgyvendinti ir tai jam atnešė didžiausią džiaugsmą.