Dėl ko žmogus aukojasi? 

Aukojimasis – tai reikšmingas procesas, kurį visi gyvenime suprantame skirtingai. Vieniems aukotis gali reikšti išsižadėti kažko labai svarbaus dėl kito gerovės ir tai traktuojama kaip kilnus ir prasmingas veiksmas, o kitiems gali reikšti būti nukentėjusiems, nes neteko kažko, priklausiusio jiems, ir tai traktuojama kaip egoistiškas veiksmas. Aš manau, kad aukojimasis reiškia šį tą daugiau nei verkšlenimą, jog kažko netekai, nes pasak tavęs „paaukojai“. Manau, kad tai turi būti sąmoningas sprendimas, reikalaujantis didelės valios ir ryžto, kartais drąsos bei pareigos jausmo, jog atiduotum kitam tai, kas galbūt yra tavo gyvenimo prasmė ar „variklis“, verčiantis judėti toliau ir neprarasti gyvenimo džiaugsmo. Tad mums savaime kyla klausimas: kokios gali būti priežastys, dėl kurių žmogus savo noru atsisakytų jam svarbių, o kartais svarbiausių pasaulyje, dalykų? Kadangi aukojimasis reikalauja vidinių pastangų, nusiteikimo, todėl dažniausiai aukojamasi dėl to, kas žmogui atrodo verta, reikšmina ir prasminga. Paprastai tai būna arba supantys artimieji, kuriems jaučiame šiltus jausmus, arba mūsų gimtoji žemė, tėvynė.