Senųjų laikų ir viduramžių vaizduojamosios dailės referatas „Graikų menas“

Graikų menas ir kultūra užima ypatinga vietą pasaulio meno istorijoje. Graikų kultūra, skirtingai nei Kinijos, Egipto ar Artimųjų Rytų, buvo atvira, pripažinusi kontaktus su išoriniu pasauliu. Jie ne tik perėmė kai kuriuos barbarų ar Egipto kultūros bruožus, bet ir sugebėjo juos kūrybiškai perdirbti bei pritaikyti, tuo pačiu išlaikant savo individualumą. Graikų universalumas ir turtingas dvasinis gyvenimas atvėrė duris menui, į kurį buvo ir tebėra atsigręžiama iki šiol.Kadangi graikai labai vertino harmoniją ir grožį, taip ir jų mene sutinkame idealius, apibiendrintus tobulo žmogaus arba dievo tipus. Ypatingai tai matyti skuptūrose, kur ryškiai pereteikiamas išdidus pasitikėjimas savo fiziniu grožiu. Tačiau graikai domėjosi ir žmogaus dvasiniu pasauliu – tose pačiose išdidžiose skultpūrose nereiktų matyti tik estetinio pasigerėjimo objekto , - jos dvelkia ir lyrišku susimąstymu ar liūdesiu, dvasingumu. Graikų siekiamybė mene – atskleisti dieviškosios kūrinijios grožį ir tobulybę, tačiau nepamiršti ir dvasinio grožio.