Apie knygą “Vakarų fronte nieko naujo”

4 psl. / 800 žod.

Ištrauka

Apie knygą "Vakarų fronte nieko naujo"


Turinys

  • Remarkas gimė Osnabriuke (Osnabrück), Vokietijoje, darbininkų katalikų šeimoje. Aštuoniolikos metų kariavo Pirmojo pasaulinio karo fronte, buvo keletą kartų sužeistas. Po karo įvairiai dirbo, buvo bibliotekininku, verslininku, mokytoju ir redaktoriumi.1929 m. Remarkas išleido savo garsiausią knygą „Vakarų fronte nieko naujo“ (vok. Im Westen nichts Neues). 1931 m. Remarkas buvo priverstas emigruoti į Šveicariją dėl Hitlerio vykdytos veiklos. 1939 m. emigravo į JAV, tapo natūralizuotu piliečiu 1947 m. 1948 m. grįžo į Šveicariją. Jis vedė Holivudo aktorę Pauletę Godard (Paulette Goddard) 1958 m. Mirė 1970 metais, sulaukęs 72 metų Šveicarijoje.
  • Erichas Marija Remarkas- vienas populiariausių XX amžiaus Vokietijos rašytojų. Jis yra žinomas kaip „prarastosios kartos“ rašytojas, vaizdžiai ir įtikinamai rašęs apie XX a. gyvenimą. Jam teko patirti Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus bei ekonominę ir politinę Veimaro respublikos krizę. Todėl jo kūryboje atsispindi to meto žmonių vargai, sunkus gyvenimas bei tragiškas likimas. Tai yra svarbiausias E. M. Remarko kūrybos bruožas. Jis išpopuliarėjo 1928 metais, kai buvo išleistas pirmasis jo romanas „Vakarų fronte nieko naujo“. Šis kūrinys skiriasi nuo kitų Pirmojo pasaulinio karo metu rašiusių rašytojų kūrinių tuo, kad niekas dar nebuvo taip atvirai rašęs apie Pirmąjį pasaulinį karą. E. M. Remarkas pats savanoriškai dalyvavo šiame kare, todėl epizodai, atskleidžiantys karo žiaurumą, yra aprašyti taip tikroviškai, kad skaitytojas įsitraukia į pasakojimą, negali atsitraukti nuo knygos. Bent taip buvo man, kai skaičiau šį romaną. Siužetas įtemptas ir psichologinė įtampa didėja kiekviename puslapyje.
  • Pagrindinis romano „Vakarų fronte nieko naujo“ veikėjas, jaunas kareivis Paulius Boimeris, kartu su savo draugais tiesiai iš mokyklos suolo patenka į kariuomenę. Pirmiausia jie išeina karinius apmokymus, o tada patenka į frontą. Romane aprašomi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, kurie sudaro epinio veiksmo foną. Romane rašoma, kaip P. Boimeris bei jo draugai susiduria su karo pavojais bei sunkumais- nežmoniškais puskarininko Himelštoso apmokymais, pavojingomis akistatomis su priešo kariuomene priekinėse fronto linijose bei šiurpiais vaizdais po mirtinų atakų. „Mes matome žmones, kurie dar gyvi, nors jiems trūksta galvos, mes matome bėgančius kareivius, kuriems nutrauktos abiejų kojų pėdos, matome žmones be burnos, be smakro, be veido, teka saulė, ateina naktis, granatos švilpia, gyvenimas baigtas“. Tai pasakojimas apie tai, kaip kare žūva jaunoji karta: iš pradžių P. Boimerio draugai ir bendražygiai, o tada jis pats. Jo mirtis- netikėta, beprasmiška, nors ją buvo galima nujausti, nes toks likimas ištiko daugumą „prarastosios kartos“ žmonių. Tą dieną, kai mirė pagrindinis veikėjas, „kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo“. Šis sakinys - romano pavadinimas. Jis atspindi Pirmojo pasaulinio karo situaciją - vieno kario mirtis - tai dar ne pasaulio pabaiga, ne įvykis, kuris gali nulemti šalies ateitį.
  • Nors minėjau, jog šiame romane yra aprašomi Pirmojo pasaulinio karo įvykiai, tačiau jie nėra patys svarbiausi šiame kūrinyje. Remdamasis šiais įvykiais, E. M. Remarkas atskleidžia psichologines problemas, žmogiškus jausmus, karo beprasmybę. Visą tai rašytojas perteikia per patrauklų bei spalvingą Pauliaus Boimerio charakterį. Tai santūri, reljefiška asmenybė, trokštanti gyventi, turinti subtilius jausmus ir praktinį nuovokumą, humorą bei melancholiją. P. Boimerio paveikslas tampa „prarastosios kartos“ likimo simboliu. Labai didelę reikšmę turi P. Boimerio ir jo bendražygių draugystė. Draugų balsai, išgirsti nelaimės akimirką, Pauliui yra „brangesni už gyvenimą, brangesni už motinos meilę, stipresni už bet kurią baimę, jie yra didžiausia ir patikimiausia apsauga“. Ši draugystė yra vienintelė atsvara visa naikinančiam karui. Romano tema - gyvenimas Pirmojo pasaulinio karo metu - yra įdomi tiems skaitytojams, kurie nėra susidūrę su karu. Tačiau tiems, kurie yra kariavę, šis romanas gali atgaivinti skaudžius prisiminimus iš karo. Įdomu yra skaityti žmogaus, dalyvavusio aprašomuose įvykiuose, pasakojimą. Tai yra autentiška, nepagražinta istorija. Remarkas visa tai išgyveno, tad jis nieko neslepia, aprašo taip, kaip buvo. Tai - vienas iš faktų, kodėl ši knyga yra patraukli.
  • Kaip pačioje pradžioje rašoma „Ši knyga nėra nei kaltinimas, nei išpažintis. Ji tik mėgina papasakoti apie kartą, kurią pražudė karas, apie tuos, kurie tapo jo auka, net jeigu ir išvengė jiems skirtų granatų.“
  • E. M. Remarko romanas „Vakarų fronte nieko naujo“- visame pasaulyje žinoma bei skaitoma knyga. Ją aš perskaičiau, lyginant su kitomis knygomis, greita. Aš taip įsitraukiau į siužetą, kad negalėjau atsitraukti nuo knygos - skaičiau ne tik namie, bet ir mokykloje per pietų pertrauką, taip pat padedama tėvams namie vis stengdavausi rasti minutę laiko, kad galėčiau paskaityti bent vieną romano puslapį. Man patinka knygos, kuriose yra aprašomi įvykiai, paremti istorijos faktais. Šią knygą (kaip ir daugelį kitų apie karą) vienija viena tematika - šalies gynimas, egzistencinės, išlikimo problemos bei pabaiga - pagrindinis personažas (pasakotojas) miršta. Kūrinio pabaigoje pateikiama sausa, lakoniška informacija apie beprasmišką pagrindinio veikėjo žūtį. Man tokia pabaiga buvo netikėta. E. M. Remarko romaną siūlau perskaityti tiems, kuriems patinka knygos karo tema. Nemanau, kad perskaitę nusivils- užversdama šią knygą aš dar ilgai mąsčiau apie ją, apie gyvenimą Pirmojo pasaulinio karo metu.

Reziumė

Autorius
mysimcard
Tipas
Referatas
Dalykas
Lietuvių kalba
Kaina
€2.36
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Kov 20, 2012
Publikuotas
"Informacijos neturime"
Apimtis
4 psl.

Atsiliepimai

Patvirtintas užsakymas
Visai neblogai padarytas sis aprasymas

Susiję darbai

H. Radausko “Audra” interpretacija

Lietuvių kalba Rašinys ganesas
Vienas gausiausių Henriko Radausko, XX amžiaus vidurio poeto, eilėraščių ciklų- tai kūriniai apie poetą. Rašytojo lyrikoje jis kaustomas liūdesio, pasmerktas vienatvei, atsiribojęs nuo...

Savarankiškas priebalsio “L” nagrinėjimas

Lietuvių kalba Referatas trendy_
Kietojo [l] ir minkštojo [l’] artikuliacija iš tiesų smarkiai skiriasi. Dėl to žmogus, ir neišlavintas lingvistiškai, niekados jų nesumaišys. Tariant priebalsį [l], liežuvio...

Savarankiškas priebalsio “T” nagrinėjimas

Lietuvių kalba Referatas trendy_
Iš pradžių liežuvio priešakinė dalis prisispaudžia prie beveik sukąstų priešakinių dantų ir platokai liečia kietojo gomurio priešakinę dalį, įskaitant ir alveoles. Vis dėlto...